Lietuvos darbo politika, pajamų garantijos ir skurdo mažinimas


Vyriausybes antiinfliacine politika. Politikos tikslai mažinant nedarbą. Nedarbo, skurdo mazinimas. Pajamu politika skurdas. Darbo rinkos pajamos. Pajamu politika. Pajamu politika ir skurdo mazinimas. 24.lietuvos darbo politika , pajamų garantijos ir skurdo mažinimas.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Darbo politikos tikslai ir apimtys. Užimtumas, jo problema. Nedarbas. Natūralus nedarbo lygis. Kaip galima sumažinti natūralaus nedarbo lygį? Natūralaus nedarbo lygio mažinimo būdai. Nedarbas ir valstybės vaidmuo. Darbo biržos. Nedarbo rūšys. Situacijos darbo rinkoje trumpa apžvalga 2007 m. Kovas. Nedarbo socialinės, psichologinės, ekonominės pasekmės. Išvados. Literatūra. Priedas nr. 1.


Tiek socialinė politika, tiek darbo politika žmonijos istorijoje yra jauni reiškiniai. Socialinė "politika", arba veikla siekiant padėti žmonėms skurdo atveju, egzistavo senai, tačiau visai kitais pavidalais, nei dabar. Tuo tarpu darbo politika, kaip ir darbo teisė - visiška naujovė, savo daigus parodžiusi tik pramoninės revoliucijos laikais. Iki tol tie santykiai, kuriuos dabar reguliuoja darbo teisė, buvo arba visiškai palikti savireguliacijos mechanizmams, arba reglamentuoti privatinės (civilinės) teisės taisyklių. Galiojo tie patys bendrieji privatinės teisės principai: šalių lygybė, nuosavybės neliečiamumas, sutarčių laisvė, įsipareigojimų įvykdymo besąlygiškumas.

Darbininkams tapus stipria organizuota jėga, valdžia vis labiau siekė juos patraukti savo pusėn. Pastarajam sluoksniui nepakako sutarčių laisvės ir nuosavybės gerbimo principų, todėl į pirmą planą priimant įstatymus darbo srityje iškilo kiti tikslai: tinkamų sąlygų darbui užtikrinimas, "išnaudojimo" galimybių panaikinimas, apgynimas nuo savivalės ir kitoks darbininko padėties pagerinimas. Toks bandymas patobulinti tradicinius privatinės teisės principus atvedė prie tokios darbo teisės ir darbo politikos, kokia ji daugelyje šalių yra dabar.

Tokia padėtis neturėtų būti priimamas besąlygiškai, nes tokia darbo politika ir darbo teisė susiduria su rimtais sunkumais. Minčių (temų, krypčių) pamąstymams apie darbo reguliavimų efektyvumą ir prasmingumą teikia visuomenės nuomonė: žymiai mažesnė yra ta visuomenės dalis, kuri mano, kad darbų saugos reikalavimai užtikrina darbuotojų saugumą, nei ta, kurios manymu valstybė turi kontroliuoti darbo sąlygas ir darbo saugumą. Taigi, manoma, kad blogai, bet tikimasi, kad galima padaryti geriau. Tas pats požiūris vyrauja ne tik visuomenėje, bet ir tarp specialistų. Faktą apie reguliavimų rezultatyvumą apklausos parodo gerai, tačiau kiek pagrįsti lūkesčiai sureguliuoti geriau, verta panagrinėti atskirai.

Tikslai, kurių siekiama darbo reguliavimu, atrodo lyg ir priimtini - gerai, kai darbas yra saugus, gerai, kai žmonės neišnaudojami, gerai, kai darbas nekenkia sveikatai, gerai, kai žmonės daug uždirba. Tačiau ne viskas taip paprasta, ir vien gražių norų bei gerų tikslų tinkamam rezultatui pasiekti dažnai neužtenka.

Antra prielaida. Privalomos taisyklės dėl darbo laiko, vietos, užmokesčio ir kitos nustatomos dėl to, kad manoma, jog laisvas susitarimas darbuotojui bus nenaudingas. Manoma, kad tokias sąlygas, kurios būtinai "turi" egzistuoti ir yra naudingos, reikia nustatyti įstatyme kaip privalomas. Tačiau taip paneigiamas esminis faktas, kad žmonės elgiasi ir susitaria taip, kaip geriau jiems abiems. Valstybė gi yra tik pašalinis trečiasis subjektas ir geriausiu atveju gali nustatyti tai, kas jai atrodo, kas bus naudinga vienai ar abiem šalims. Tokiu atveju ne tik bus sukurta mažiau gėrybių, bet ir abiejų šalių norai bus patenkinti blogiau. Konkretus pavyzdys - darbo laiko arba atostogų reguliavimas, kuomet žmonėms neleidžiama ne tik daugiau dirbti, bet ir daugiau uždirbti, dėl tiek jie, tiek jų šeimos rizikuoja likti skurde. Praktikoje šie apribojimai apeinami - žmonės netgi valdžios įstaigose dirba neapskaitytus viršvalandžius, tačiau atlygio už tai negauna, nes dėl to negalima susitarti iš anksto.

Kalbant apie darbo reguliavimą ir jo būtinumą kaip nereguliuojamo chaoso pavyzdys paprastai piešiama praėjusio amžiaus vidurio gamykla, kur žmonės daug, ilgai ir sunkiai dirba, tegaudami grašius. Klaida čia yra ta, kad vertinama iš nūdienos pozicijų. Tuo tarpu netgi pragariškos mūsų akimis sąlygos tuomet buvo didelis žingsnis pirmyn ir išvengimas dar blogesnių sąlygų kitur.

Nustatant naujus reguliavimus dažnai manoma, kad kaip bus nustatyta, taip ir bus gyvenime - be jokių pašalinių pasekmių. Deja, dažniausiai taip neatsitinka (Norima "kaip geriau", o gaunasi "kaip visada"). Kalbant apie darbo politikos įgyvendinimo priemones verta paminėti tik tai, kad būtina vertinti įtaką ne tik trumpalaikei socialinei padėčiai, bet ir ilgalaikei, o čia ypač svarbus tampa verslo klimato klausimas. Pvz., kas iš to, jei padidinus minimalų atlyginimą jis daugumai dirbančiųjų iškart ir bus pakeltas, jei didelė šių dirbančiųjų dalis dėl to vėliau neteks darbo, o dar daugiau darbo vietų apskritai nebus sukurta.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 47 puslapiai (9813 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 198 KB
  • Lietuvos darbo politika, pajamų garantijos ir skurdo mažinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos darbo politika, pajamų garantijos ir skurdo mažinimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-darbo-politika-pajamu-garantijos-ir-skurdo-mazinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:27