Lietuvos darbo politika, pajamų garantijos


Finansų kursinis darbas.

Įvadas. Dėstymas. Lietuvos darbo rinka. Užimtumas. Lietuvos valstybės užimtumo politika. Užimtumas Lietuvoje 2013m. Nelegalus užimtumas. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programa. Metų Lietuvos darbo rinka. Nedarbas. Pajamų garantijos. Skurdas Lietuvoje. Skurdo priežastys. Skurdo mažinimo priemonės. Išvados. Literatūra. Priedai.


Naujajame, vis tobulėjančiame pasaulyje išvengti tokių problemų kaip skurdas, nedarbas neįmanoma. Kasdien vis labiau stengiamasi susipažinti, tyrinėti šias problemas, stengiamasi ieškoti pozityvių bruožų, sprendimų siekiant gerinti pasaulio, įskaitant ir Lietuva, rinkas, politikas, siekama mažinti nedarbą pasaulyje, bei skurdą. Lietuvos darbo politika susiduria su begale sunkumų, šiuo metu yra stengiamasi išspręsti svarbiausias ekonomines ir socialines problemas, kurios taip pat yra aktualios ir visame pasaulyje: užimtumo problemą, nedarbą tuo pačiu ir skurdo mažinimą. Šios problemos yra nuolat nagrinėjamos bei mėginamos išspręsti, jos susijusios su šalies ekonominiu išsivystymu. Nykstant politinėms ir ekonominėms valstybių sienoms, Lietuva atsiveria pasauliui, mėginama integruotis į ekonomines bei politines Europos struktūras, kelia neišvengiamą poreikį šiuolaikiškai integracijos kontekste peržvelgti Lietuvos darbo išteklius, jų kokybinius ir kiekybinius pokyčių aspektus. Lietuvos darbo politikos klausimai aptariami metiniuose Prezidento ir Vyriausybės pranešimuose, jų sprendimai pateikiami Vyriausybės, įvairių ministerijų bei joms pavaldžių institucijų, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos ataskaitose. Darbo ir socialinių tyrimų institutas jau antrą dešimtmetį nuolat atlieka darbo rinkos tyrimus. Vis plačiau šią tematiką nagrinėja įvairių Lietuvos universitetų bei viešųjų mokslo įstaigų mokslininkai.

Darbo tikslas :

Pateikti tikslią informaciją apie Lietuvos darbo politiką, pajamų garantijas bei skurdo mažinimo priemones, jų rodiklius.

Darbo uždaviniai:

Supažindinti, kas yra darbo rinka;

Aptarti užimtumą, jo priežastis, problemas;

Pateikti šių metų darbo rinkos pavyzdžius, statistikas;

Išanalizuoti skurdą Lietuvoje, jo priežastis, galimybes, kaip jį mažinti;

Lietuvos darbo rinkos veikimą reglamentuojančią teisinę bazę sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR darbo kodeksas, LR krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymas, LR valstybės tarnautojų įstatymo pakeitimo įstatymas,, LR bedarbių rėmimo įstatymas, LR užimtumo rėmimo įstatymas, kiti įstatymai atskirų institucijų statutai ( policijos, pasienio tarnybų, muitinių, Diplomatinės tarnybos ) bei teisės aktai. Institucinėje valdymo sistemoje svarbiausi vaidmenys tenka Vyriausybės organizacijoms tokioms kaip : LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir prie jos esančioms institucijoms (Lietuvos darbo biržai, Lietuvos Respublikos darbo inspekcijai ), Ūkio ministerijai, darbuotojų organizacijoms (vadinamosioms šakinėms profsąjungoms, Profsąjungų konfederacijai ), darbdavių organizacijoms (Lietuvos pramonininkų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijoms ). Įvairių socialinių grupių darbo santykių interesų srityje koordinavimo funkcijas atlieka trišalių komisijų institucinė sistema.

Globalizacijos, Lietuvos narystės Europos Sąjungoje iššūkiai siekia keisti ir darbo rinkos politikos teisės aktus. Ypatingai svarbu teisiškai ir praktiškai užtikrinti laisvo darbo jėgos judėjimo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bendrąsias darbo santykių reguliavimo principines nuostatas, lygios galimybės darbo rinkoje užtikrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ir vėliau įsigalėjusio Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatomis. Lygių galimybių įstatymo pažeidimo atvejais taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir Lietuvos Respublikos administraciniame kodeksuose numatytos ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skirtos sankcijos.

3) bedarbių mokymo ir perkvalifikavimo rėmimas;

•Netobuli mokesčių ir verslo įstatymai, dažnai prieštaraujantys verslo logikai ir gamybos interesams;

Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje įvyko nemažai esminių užimtumo pokyčių: sumažėjo užimtumo lygis, pasikeitė užimtųjų pasiskirstymas pagal nuosavybės formas, veiklos rūšis, profesijas, regionus. Analizuojant užimtųjų pasiskirstymą pagal veiklos rūšis galima įžvelgti ne tik neigiamų, bet ir teigiamų tendencijų – dirbančiųjų paslaugų, telekomunikacijų, finansinio tarpininkavimo, transporto, statybos įmonėse skaičiaus didėjimą. Vienas iš neigiamų reiškinių, kurį galima pateikti, yra tai, kad pernelyg didelė, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, užimtųjų dalis dirba žemės ūkyje. Visus užimtumo pokyčius lemia ekonominės reformos, produkcijos ir paslaugų rinkų kaita, ūkio restruktūrizacija ir kita. Išsamūs duomenys apie šiuos pokyčius Lietuvoje, palyginti su kitomis pereinamojo laikotarpio, taip pat ir išsivysčiusiomis šalimis, pateikiami ir analizuojami remiantis prieduose pateikta medžiaga.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (5405 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 403 KB
  • Lietuvos darbo politika, pajamų garantijos
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos darbo politika, pajamų garantijos. (2016 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-darbo-politika-pajamu-garantijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:32