Lietuvos darbo rinkos pagrindinių rodiklių (nedarbas ir emigracija) pokyčių analizė


Marketingo laboratorinis darbas. Įvadas. Statistinių duomenų analizė. Nedarbas Lietuvos respublikoje. Emigrantų skaičiaus kitimas. Laikotarpiu. Lietuvos gyventojų tarptautinės emigracijos mastai. Makroekonominio lygio veiksniai. Mikroekonominio lygio emigracijos veiksniai. Mikro–makroekonominės emigracijos pasekmės. Nedarbas ir emigracija matematiniais skaičiavimais. Apibendrinimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiame darbe atlikta 2004–2013 metų Lietuvos darbo rinkos pagrindinių rodiklių – nedarbo ir emigracijos – pokyčių analizė įvertinant deklaruotą nedarbo lygį Lietuvoje (registruotus darbo biržoje bedarbius) ir skaičių emigrantų, legaliai kirtusių sieną. Aprašytos pagrindinės su nedarbu ir emigracija susijusios sąvokos, jų reikšmė bei pasekmės. Surinkti duomenys iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenų bazės, jie suvesti į lenteles ir pateikti diagramose. Išanalizuota, kaip kito bedarbių ir emigrantų skaičius, kokie veiksnai tai lėmė ir kaip vienas nuo kito priklauso nedarbas ir emigracija. Aprašyta, kokios pagrindinės nedarbo priežastys ir kokias būdais galima jį mažinti. Nurodyti keli teigiami ir neigiami emigracijos aspektai, bei kokiais būdais būtų galima mažinti emigrantų skaičių. Pateiktos darbo išvados.

Prie visų šių nuostolių labai stipriai prisideda ilgalaikis nedarbas. Ilgalaikis nedarbas Lietuvoje yra mažai tyrinėtas. Lietuvoje tarp ilgalaikių bedarbių vyrauja 30–45 metų amžiaus neturintys specialybės ir nenorintys kurti savo verslo asmenys.

Daugelyje šalių ilgalaikiai bedarbiai yra tie, kurie neįsidarbina 12 ir daugiau mėnesių.

Pagrindinė ilgalaikio nedarbo priežastis – tai struktūriniai pokyčiai darbo rinkoje. Vystantis technologijoms, atsiranda kvalifikuotų darbuotojų poreikis, o nekvalifikuoti atleidžiami. Todėl daugiausiai tarp ilgalaikių bedarbių yra nekvalifikuoti asmenys. Taip pat ilgalaikio nedarbo priežastimi gali būti asmeninės žmogaus savybės, ruošiamų jaunų specialistų profesijų neatitikimas darbo rinkos poreikių, neigiamas darbdavių požiūris į ilgalaikius bedarbius, ilgalaikių bedarbių pasyvumas ir kt.

Esant aukštam nedarbo lygiui gana sunku įsidarbinti. Ypač tai sunku padaryti ilgalaikiams bedarbiams, nes paprastai darbdaviai reikalauja gero išsilavinimo, kvalifikacijos, neturinčių sveikatos sutrikimų bei žalingų įpročių, jaunų žmonių. Tuo tarpu ilgalaikiai bedarbiai, norėdami įsidarbinti, susiduria su tokiomis kliūtimis: per ilgą nedarbo laikotarpį praranda kvalifikaciją, žinias ir įgūdžius, pasitikėjimą savimi, dažniau serga įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis. Be to, dauguma darbdavių nėra linkę samdyti ilgalaikių bedarbių. Tai pat patys bedarbiai, kaip jau minėta anksčiau, tampa pasyvūs ir susitaiko su nedarbu, ieško vis prastesnio, mažiau kvalifikuoto ir apmokomo darbo arba visai pasitraukia iš darbo rinkos.

Tam, kad išanalizuotume Lietuvos nedarbo lygį ir ekonominius nuostolius, iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento archyvo surenkame ir per dešimt metų užregistruotus bedarbius ir pateikiame juos diagramoje tam, kad grafiškai matytume, kaip kinta nedarbas.

Šiame paveiksliuke matome, kad nuo 2004 m. ekonomika stipriai vystėsi, todėl mažėjo bedarbių skaičius iki 2007 m., kai buvo pasiektas mažiausias bedarbių skaičius per visą šį analizuojamą dešimtmetį. 2008 m. pabaigoje pradėjo sklisti gandai apie ateinančią krizę, todėl matome nežymų bedarbių skaičiaus padidėjimą, o 2009–2010m. yra pats krizės įkarštis ir visa tai atsispindi diagramoje (staigiai išaugęs ir 2010 m. pasiektas didžiausias bedarbių skaičius). 2011 m. po truputį pradeda trauktis krizė, ekonomika atsigauna, todėl nuo 2011 m. iki šiandien bedarbių skaičius pradeda mažėti.

Lietuvos darbo rinkos pagrindinių rodiklių (nedarbas ir emigracija) pokyčių analizė. (2015 m. Kovo 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-darbo-rinkos-pagrindiniu-rodikliu-nedarbas-ir-emigracija-pokyciu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:50