Lietuvos ekonomikos atsigavimas po krizės


Marketingo kursinis darbas. Lietuvos ekonomikos atsigavimas po krizės.


2011 m. Tvyrant didelei įtampai tarptautinėse finansų rinkose, pasaulio ekonomikos atsigavimas pastebimai sulėtėjo. 2011 m. pradžioje pasaulio ekonomika augo gana sparčiai, tačiau antrąjį ketvirtį plėtra sulėtėjo, o daugelyje išsivysčiusių valstybių ji beveik sustojo. Daug lėčiau, nei buvo tikimasi pavasarį, atsigauna JAV ekonomika, prasčiau vertinamos ir Europos valstybių – Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei probleminių euro zonos šalių – ekonomikos plėtros perspektyvos. Ypač didelę grėsmę tiek Eurpos regiono tiek ir viso pasaulio ekonomikai kelia užsitęsusi euro zonos šaliu viešojo sektoriaus skolų krizė. Sustiprėjus įtampai euro zonos probleminių šailių skolinimosi rinkose ir užkratui persimetus į kitas euro zonos šalis, tokias kaip Italija ir Ispanija, bei paaštrėjus bankų finansavimo problemoms, lokalizuota krizė metų viduryje peraugo į sisteminę.

Atsigaunant vidaus paklausai, Lietuvos ekonomika ir toliau augo sparčiai, nuosaikiau auga Lietuvos eksportas – tiek lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų, tiek visos šalies eksportas. Šiuo metu realiojo BVP augimą daugiausia didina privataus vartojimo išlaidos. Privatų vartojimą iš pradžių skatino gerėję namų ūkio lūkesčiai, o pakutiniu metu jį palankiai veikia atsigaunanti darbo rinka - padėtis darbo rinkoje akivaizdžiai pagerėjo, pastebimai sužemėjo nedarbo lygis. Privataus vartojimo atsigavimą rodo ir kylanti mažmeninė prekyba – daugiau parduodama tiek ilgalaikio tiek trumpalaikio vartojimo prekių. Vis dėl to prastėjanti padėtis pasaulio ekonomikoje ima bloginti namų ūkių lūkesčius dėl tolimesnės ekonominės situacijos Lietuvoje ir padėties darbo rinkoje. Lėtėjant išorės paklausai, mažėja ir pramonės aktyvumas. Jos pridėtinė vertė per metus didėjo lėčiau nei ankstesnius du ketvirčius, nors augimas tebebuvo spartus. Tarp didžiausių apdirbamosios pramonės veiklų palankiausiai galima vrtinti medienos ir baldų pramonę. Ši pramonės šaka planuoja tolesnė gamybos plėtrą ir turi laisvų gamybinių pajėgumų, leisiančių toliau operatyviai didinti gamybą, jei toliau didės paklausa. Po ignalinos atominės elektrinės uždarymo elektros, dujų ir vandens tiekimo aktyvumas nuolat mažina pramonės pridėtinę vertę. Tai vyksta dėl to, nes kylanti gamtinių dujų, kurias daugiausia naudoja kitos Lietuvos elektrinės energetiniams produktams gaminti, kaina verčia keisti Lietuvoje gaminamą energiją keisti į importuotą. 2009 m. dar veikiant Ingalinos atominei elektrinei, importuotos energijos dalis sudarė mažiau nei dešmtadalį Lietuvos elektros energijos suvartojimo, 2010 m. atitinkamu laikotarpiu padidėjo ir sudarė daugiau kaip pusę, o 2011 m. – daugiau kaip tris ketvirtadalius.

  • Marketingas Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (2078 žodžiai)
  • Universitetas
  • Marketingo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Lietuvos ekonomikos atsigavimas po krizės
    10 - 10 balsai (-ų)
Lietuvos ekonomikos atsigavimas po krizės. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ekonomikos-atsigavimas-po-krizes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 01:59