Lietuvos eksporto politikos formavimas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Eksporto strategijos samprata. Eksporto proceso modelis. Internacionalizacijos priežastys. Eksporto veiklos motyvacija. Tarptautinio verslo iniciavimas. Eksporto veiklos pakopos. Eksporto problemos. Eksporto planavimas. Eksporto ir pardavimo vidaus rinkoje skirtumai. Įmonės eksporto potencialo įvertinimas. Produktų tinkamumas eksportuoti. Produktų modifikavimas pagal nacionalinius reikalavimus. Eksporto planas. Eksporto bei jo problemų analizė. Prekių pardavimo užsienio rinkose strategijos pasirinkimas. Eksporto rūšys. Gamyba savo šalyje. Gamyba užsienio šalyse. Eksporto finansavimas. Eksportuotojo strategijos skirtingomis valiutos kurso sąlygomis parinkimas. Rėmimo kompleksas. Veiksniai, nulemiantys rėmimo strategiją užsienio rinkose. Lietuvos institucijų pagalba eksportuotojams. Išvados. Literatūra.


Kaip išvada anksčiau buvusiam punktui, antroje ir aukštesnėse pakopose esančios kompanijos tikisi, kad eksportas, kaip bendrųjų pardavimų procentinė dalis, ir toliau augs. Šis principas negalioja kompanijoms, esančioms pirmoje pakopoje.

Kompanijoms, progresuojant iš pirmosios į penktąją pakopą, jų menedžerių asmeninių užsienio kelionių patirtis ir susidomėjimas užsienio kultūromis turi tendenciją didėti.

Norint suprasti svarbius eksporto strategijos elementus, pirmiausia, yra svarbu nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria eksportuotojai. Be problemų, kurios yra bendros tarptautiniam verslui ir nėra būdingos vien tik eksportui (pvz., kalba ir kiti su kultūromis susiję faktoriai), JAV komercijos departamentas išskiria sekančias klaidas, būdingas ką tik eksporto veiklą pradėjusioms kompanijoms:

Kvalifikuotos eksporto konsultacijos ir profesionalaus marketingo plano stoka prieš pradedant eksporto veiklą.

Nepakankamas aukščiausios vadovybės įnašas, išsprendžiant pirminius sunkumus ir finansinius reikalavimus, vykdant eksportą.

Eksporto užsakymų iš viso pasaulio vaikymasis, užuot nustačius pelningos veiklos pagrindą ir nuoseklų augimą.

Nenoras modifikuoti produktus tam, kad jie atitiktų kitų šalių reglamentus arba kultūrinius reikalavimus.

Eksporto menedžmento kompanijos arba kito tarpininko teikiamų paslaugų nepanaudojimas tuomet, kai kompanija neturi pakankamai personalo atlikti specializuotas eksporto funkcijas.

Licencijavimo arba bendrų įmonių sutarčių nesudarymas (šis faktorius yra ypatingai svarbus šalyse, turinčiose importo apribojimus).

Šios klaidos nebūtinai atspindi visas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria eksportuotojai. 5 paveiksle nurodytos su eksporto veikla susijusių problemų sąrašas, kuriame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į procedūrinius klausimus, sprendžiamus, kai kompanijos pradeda eksporto veiklą.

Eksportas gali būti pelningas verslo plėtros būdas ir priemonė sumažinti verslo riziką. Tačiau prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su pardavimu Lietuvos rinkoje, yra sudėtingesnis ir reikalaujantis didesnių, bent jau pradiniame etape, pastangų darbas.

Aukštesnis eksporto rizikos laipsnis susijęs su tokiais sunkiai prognozuojamais išorinės aplinkos veiksniais, pavyzdžiui: politinis ir ekonominis nestabilumas, greitai kintančios teisinio reguliavimo sąlygos, sutrikimai vykdant atsiskaitymus, valiutų kursų svyravimai, ilgi atstumai ir pan.

Prieš pradėdama eksportuoti įmonė turėtų įvertinti gaminamos produkcijos gebėjimą konkuruoti užsienio rinkose ir kitas su eksportu susijusias problemas:

Eksporto išlaidos gali būti susijusios su papildomais rinkos tyrimais, eksporto strategijos rengimu, verslo partnerių paieška, kelionių, komunikacijos ir vertinimo, papildomomis administravimo išlaidomis, prekių gabenimu, muitinės ir kitomis eksporto procedūromis,ilgesniais atsiskaitymo už pateiktą produkciją terminais ir kt. Kai kuriais atvejais gali prireikti gaminamus produktus modifikuoti pagal užsienio rinkos reikalavimus.

Papildomų išlaidų įvertinimas leidžia daryti išvadą apie laukiamą eksporto pelningumą, todėl jos turėtų būti detaliai išnagrinėtos dar prieš pradedant eksportuoti.

Tik objektyviai įvertinus įmonės pasirengimą, stipriąsias ir silpnąsias puses, galima prognozuoti, kokiu mastu sprendimas pradėti eksportą turės įtakos įmonės veiklai, finansinių išteklių perskirstymui, kokie pertvarkymai turėtų būti atlikti tobulinant įmonės valdymą ir gamybą, kaip keisis kvalifikaciniai reikalavimai personalui.

Viena esminių sėkmingo verslo plėtros užsienio rinkose prielaidų – įmonės savininkų ir vadovų principinis susitarimas eksporto klausimais ir pasirengimas šiam tikslui skirti reikalingus išteklius. Siekiant sėkmingo eksporto, įmonės strateginiame plane būtina įvertinti eksporto plėtros privalumus ir trūkumus trumpalaikės, vidutinės trukmės bei ilgalaikės perspektyvos požiūriu (Kolyta ir kt., 2002).

Į Europos Sąjungos ar kitas užsienio rinkas gali būti eksportuojamas bet kuris produktas, atitinkantis techninius reikalavimus, neprieštaraujantis moralėms normoms ir netrukdantis visuomeniniai tvarkai. Daugelyje kitų rinkų lietuviškai produkcijai gali būti taikomi įvairūs importo apribojimai, priklausantys nuo konkrečios šalies užsienio prekybos politikos liberalizmo laipsnio.

Lietuvos eksporto politikos formavimas. (2013 m. Gegužės 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-eksporto-politikos-formavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:21