Lietuvos ėžerai


Lietuvos ežerynai. Ežeru aprasymai. Ežerynai. Lietuvos ezerai referatas. Visi lietuvos ežerai. Lietuvos ežerų plotai. Daugiausia ežerų lietuvoje. Lietuvos ezeru aprašymas. Eutrofinis ezeras. Lietuvos ezerai aprašymai.

Geografijos referatas. Lietuvoje iš viso yra 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha (ežerų klasifikatorius nurodo 2790). Jų bendras plotas – 880 km². Mažesnių yra dar apie 1600. Visi ežerai užima apie 1,37 proc. visos Lietuvos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha. 0,05–0,50 ha ežerėlių yra iki 3150, iš viso jie teužima 530 ha ploto.


Jų bendras plotas – 880 km². Mažesnių yra dar apie. Visi ežerai užima apie 1,37 proc. Visos Lietuvos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei ha.

Daugiausia ežerų yra baltijos ir žemaičių aukštumose, dainavos ir neries-žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis - baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis - aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: molėtų, dubingių, zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi (drūkšiai, dysnai), giliausi (tauragnas, malkėstaitis), ilgiausi (asveja, sartai) ežerai šalyje. Dzūkų ir sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę trakų, aukštadvario ežerynai bei didžiųjų sūduvos ežerų grupė (dusia, metelys, obelija). Žemaičių aukštumoje tekšo dideli platelių, lūksto, masčio, biržulio, germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi veisiejų ežerynas, o neries-žeimenos žemumoje - ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas (11 %) yra šalies šiaurės rytuose, ignalinos ir zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos vidurio žemumoje (<0,5 %) ir pajūrio žemumoje. Dauguma ežerų telkšo 100–160 m aukštyje virš jūros lygio.

Pagal dubens kilmę Lietuvos ežerai skirstomi į ledyninius (arba glacigeninius), sudarytus ledyno ir jo tirpsmo vandenų (užtvenktiniai, glaciodepresiniai, rininiai, ledo guolio, evorsiniai, senslėniniai), senvaginius (arba fliuviogeninius), lagūninius (arba mareogeninius), pelkinius (arba organogeninius), karstinius, sudėtinguosius ir dirbtinius (arba antropogeninius). Dauguma Lietuvos ežerų susitelkę ledyninės ir upinės kilmės dubenyse. Pagal gylį vyrauja seklūs ir vidutinio gylio ežerai, tik 85 ežerai yra gilesni nei 20 m. 48 % kranto linija pagal vystymosi stadiją dauguma Lietuvos ežerų yra subrendimo ir senatvės stadijose. Daug ežerų nunyko dėl melioracijos, gamtinės ir antropogeninės eutrofikacijos. Manoma, kad per 12 tūkst. Metų užpelkėjo apie 15 tūkst. Lietuvos ežerų.

Ežerų pakrantėse ir atabrade paprastai auga viksvos, ajerai, nendrės, meldai, švendrai, iš plūduriuojančių augalų būdingos vandens lelijos, lūgnės, plūdės, o iš visai pasinėrusių augalų - elodėjos, maurabragiai, dumbliai.

Lietuvos ežerai pagal hidrocheminę sudėtį yra hidrokarbonatų klasės. Bendra mineralizacija 120 mg/l, rūgštingumas 6,5-9,2 ph, hidrokarbonatų 80 mg/l. Dauguma ežerų yra mezotrofiniai (vidutinio maistingumo), mažiau yra eutrofinių (labai maistingų), o aukštapelkėse pasitaiko distrofinių (nemaistingų) ežerų[2].

Lietuvos ėžerai. (2011 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ezerai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:44