Lietuvos finansų politikos ypatumai finansinės krizės metu


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Finansinės krizės samprata. Krizės užuomazgos. Krizės priežastys. Finansų krizės įtaka Lietuvos finansų politikos sistemai. Lietuvos ir užsienio šalių finansinių rodiklių pokyčiai finansų krizės laikotarpiu. BVP pokyčiai. Tiesioginių užsienio investicijų augimo tempai. Infliacija Baltijos šalyse. Nedarbo lygis Baltijos šalyse. Europos veiksmai. Kitų užsienio šalių veiksmai. Vokietijos fiskalinis stimulas. Krizės padariniai.


Aktualumas. Pasaulio valstybės po pastarosios finansų krizės tarsi po stichinės nelaimės džiaugiasi augimą iliustruojančiais rodikliais, su nuogąstavimu analizuoja kiekvieną ekonominiam augimui pavojingo indikatoriaus kitimo tendenciją, ieško sprendimų, galinčių padėti išvengti kitos krizės bangos. Tačiau jaunai mūsų šalies ekonomikai pasaulinės finansų krizės išbandymas – ne vienintelė problema.

Praėjus krizei svarbiausia lieka išanalizuoti krizės atsiradimo priežastis, ištaisyti krizės metu patirtus nuostolius, apibendrinti visus krizės atsiradimo motyvus ir stengtis išgyvendinti tai ateityje.

Tikslas. Susipažinti su Lietuvos finansų politikos ypatumais finansų krizės metu, išanalizuoti teigiamus ir neigiamus padarinius finansų rinkai ir palyginti Lietuvos bei kitų Baltijos šalių ekonominius rodiklius finansų krizės metu.

Darbas yra sudarytas iš aštuonių skyrių. Pirmajame skyriuje aptariama dėl ko ir kada prasidėjo finansinė krizė, antrajame – apžvelgiami Lietuvos valdžios priimti nutarimai krizės metu, trečiajame- analizuojami statistiniai duomenys, rodikliai, kurie buvo paveikti krizės metu Baltijos šalyse, ketvirtajame- pateikiama Europos Sąjungos reakcija į ekonominę krizę, penktajame – pateikiama Vokietijos veiksmai kovojant su krize, šeštajame – apžvelgiami krizės sukeltus padarinius, septintajame – krizės įveikimo būdų pasiūlymai ir pamokos, aštuntajame skyriuje - pateikiamos darbo išvados. Rašant darbą buvo remtasi 12 literatūros šaltinių.

Finansinės krizės užuomazgų galima atrasti ir ankstesniuose įvykiuose : nuo 1996 iki 2000 m. visame pasaulyje, o labiausiai JAV, didėjo su informacinėmis technologijomis ir telekomunikacijomis susijusių įmonių akcijų kainų išsipūtimas. Šis ekonominis bumas, vadinamas „Dot-com“, pasižymėjo didžiuliu prieaugiu interneto, technologijų ir kituose sektoriuose. Sprogus „Dot-com“ burbului, buvo patirti dideli nuostoliai, kuriuos patyrė JAV namų ūkiai, kurie buvo investavę į akcijas. Žlugus daugeliui internetinių projektų, investuotojai iš JAV pasirinki saugesnias investicijas į nekilnojamąjį turtą.

Norėdami sumažinti neigiamus padarinius JAV ekonomikai Federalinių Rezervų bankas pradėjo mažinti palūkanų normą.

Laikotarpyje nuo 2000m. palūkanų norma tais pačiais metais buvo pasiekusi aukščiausią palūkanų normos tašką 6,23%. Iki 2003m. smarkiai nukrito ir liepos mėnesį „pasiekė“ 1% ir tai buvo mažiausia palūkanų norma per pastaruosiu penkiasdešimt metų.

Visa tai įrodo, kad tuo metu JAV pinigai buvo praktiškai nemokami. Toks žemas palūkanų normos lygis buvo paskata bankams ir investuotojams gauti kuo didesnį pelną, išduodant didesnį paskolų kiekį. Nes būtent tokios situacijos metu tik paskolų kiekio didinimas padėtų didinti pelną. Ne gana to, jog palūkanų norma siekė žemiausią lygį, paskolų išdavimui buvo siūloma įvairiausių nuolaidų, pvz : pradžioje palūkanų nebūdavo iš viso arba jos būdavo labai mažos; pirmaisiais metais mokėti reikėdavo tik palūkanas, be paskolos grąžinimo; būdavo nustatomos nedidelės palūkanos, kurios po tam tikro laiko privalėjo tapti kintamomis palūkanomis ar panašiai. Suprantama, tai tik įrodo, jog nepadidėjus gavėjo pajamoms, finansinis krūvis, tenkantis žmogui yra per didelis, kad asmuo jį sugebėtų pakelti, taip jis priverčiamas atsižadėti išperkamojo nekilnojamojo turto. Kadangi žmonės gyveno pozityviomis mintimis apie ateitį bei jie turėjo geras sąlygas paskoloms imti, naudojosi šia galimybe.

Turto kainų kritimas turi dvi pagrindines poveikio ekonomikai sritis: pirma, mažėjantis investuotojų aktyvumas į naują gamybą, antra, mažėjantys investuotojų šansai tai įgyvendinti, nes tuo pačiu turimo jų užtato vertė mažėja. Šio veiksnio įtaka svarbi dar ir tuo, kad to padariniai gali būti didžiuliai nuostoliai finansų institucijoms. Per krizę matėme dar vieną poveikio sritį – mažėja namų ūkių vartojimo galimybės, nes turto kainų kritimo metu vis sudėtingiau gauti lėšų įkeičiant turtą bei šias lėšas skirti vartojimui. Gerovės nuostoliai šalies ekonomikoje, bei artimomis prekybinėmis ir finansinėmis gijomis susietose šalyse, atsiranda dėl mažėjančių investicijų, mažėjančių ūkio kreditavimų, mažėjančio vartojimo, mažėjančio ar net neigiamo ekonomikos augimo

Trečia, pasirodė, kad efektyviem finansinių išteklių paskirstymams ne visda gelbsti sudėtingos, kompleksinės išvestinės priemonės, tai yra, investuotojų nukreipimas tiems, kurie sugeba gauti didžiausią gražą iš investicijų, bei sugeba perkelti riziką tiems, kas ją geba prisiimti.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 30 puslapių (4668 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1457 KB
  • Lietuvos finansų politikos ypatumai finansinės krizės metu
    10 - 6 balsai (-ų)
Lietuvos finansų politikos ypatumai finansinės krizės metu. (2015 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-finansu-politikos-ypatumai-finansines-krizes-metu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:24