Lietuvos finansų sistemos strateginiai prioritetai


Ekonomikos referatas. Įvadas. Finansų sistema ir jos sudedamosios dalys. Dabarties finansų sistemos analizė. Lietuvos finansų struktūra. Lietuvos finansų sistemos standartizavimo prioritetai 2012 metais. Lietuvos finansų sistema ir jos šiuolaikinė būsena. Finansų sektoriaus institucinė struktūra. Finansų sistemos priežiūros tendencijos lietuvoje ir es. Finansų sektoriaus plėtra. Finansų sistemos rizikos veiksniai. Išvados. Literatūra. Priedas.


Tikimasi jog šie uždaviniai padės įgyvendinti šį valstybės finansų prioritetą. Atlikus šiuos uždavinius tikimasi, jog iki 2012 metų pabaigos bus :

Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Valstybinių pensijų reformos koncepciją.

Kredito unijų sektorius. Lietuvoje veikė 76 kredito unijų, kurių visas turtas sudarė 1995 mln. litų. Septyniasdešimt šešių kredito unijų turtas apėmė 1,8 proc. BVP.

Lizingo bendrovių sektorius. Lietuvoje veikė 10 lizingo bendrovių, kurių turtas sudarė apie 5,3 proc. BVP. Didžioji dalis lizingo bendrovių yra antrinės bankų kompanijos. Kaip ir bankų sektorių, taip ir lizingo bendrovių sektorių valdo užsienio investuotojai.

Draudimo sektorius. Lietuvoje veikia 5 gyvybės draudimo įmonės bei 6 ne gyvybės draudimo įmonės. Draudimo bendrovių turtas sudaro 2,6 proc. BVP. Gyvybės draudimo bendrovių turtas sudarė 1,5 proc. BVP, o negyvybinės draudimo bendrovės sudarė 1,1 proc. BVP.

Priežiūros sistemos reforma. Finansų rinkos priežiūra Europos Sąjungoje artimiausiais metais bus reformuojama dviem kryptimis: 1) nustatoma, ar atskirų finansų įstaigų priežiūra turėtų būti po „vienu stogu“, ar segmentuota; 2) sprendžiama, koks turėtų būti centralizuotos (ES lygmeniu) ir decentralizuotos (šalių narių) priežiūros santykis. Iš tiesų euro įvedimas jau integravo nacionalines skolos vertybinių popierių rinkas, pamažu nyksta ir akcijų rinkų susiskaidymas. Tačiau priežiūros konsolidavimo procesas tebėra prieštaringas.

Šioje srityje reikšmingas įvykis buvo Didžiosios Britanijos sprendimas įkurti Finansinių paslaugų tarnybą (Financial Services Authority), kuri prižiūrės visą finansų rinką. Europos pinigų instituto prezidento A. Lamfalussy’o vadovaujama įtakinga ES „išminčių taryba“ teigiamai įvertino Didžiosios Britanijos iniciatyvą ir rekomendavo įdiegti konsoliduotą priežiūrą ir kitose ES šalyse. Savo pasiūlymą ji pagrindė galima masto ekonomija, kryptingesne bendros priežiūros institucijos veikla ir didesniu skaidrumu.

Esant skirtingai priežiūros jurisdikcijai atskirose ES šalyse, sunku įsivaizduoti, kaip bendra priežiūros institucija galėtų normaliai funkcionuoti. Todėl būtina jos efektyvios veiklos sąlyga yra bendros teisinės bazės sukūrimas. Tai užtruks dar ne vienerius metus, tačiau galima prognozuoti, kad bus žengiama šiuo keliu. Nagrinėjant finansų rinkos priežiūros sujungimo bendroje Europos erdvėje galimybes peršasi tam tikra analogija su Europos Sąjungos pinigų politikos harmonizavimo procesu. Kaip ir Europos pinigų instituto atveju, gali būti tikslinga įkurti bendrą instituciją, kuri rūpintųsi ne pačia priežiūra, o rengtų metodines ir metodologines bendros priežiūros politikos prielaidas ir po to užleistų vietą realiai veikiančiai institucijai. Bet kuriuo atveju bendro priežiūros centro kūrimas turi perspektyvą, nes jis labiausiai atitinka bendros finansų rinkos dvasią ir bendro jos reguliavimo poreikį.

Prognozuojant, koks bus centralizavimo ir decentralizavimo santykis įgyvendinant priežiūrą Europos Sąjungoje, vėl reikėtų atkreipti dėmesį į pinigų politikos patirtį. Europos centrinis bankas formuoja bendrą pinigų politiką, tačiau jos įgyvendinimas iš esmės patikėtas bendrą sistemą sudarantiems nacionaliniams centriniams bankams. Visiškai akivaizdu, kad bendroji Europos priežiūros institucija neįstengs kontroliuoti atskirose šalyse vykstančių procesų iš centro ir remsis plačiu nacionalinių agentūrų tinklu.

Snieška V., Baumilienė V., Čiburienė J. (2005) Makroekonomika. Kaunas: Technologija.

  • Ekonomika Referatai
  • 2013 m.
  • 18 puslapių (3455 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Lietuvos finansų sistemos strateginiai prioritetai
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos finansų sistemos strateginiai prioritetai. (2013 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-finansu-sistemos-strateginiai-prioritetai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:52