Lietuvos finansų sistemos vystymasis (po nepriklausomybės)


Finansų referatas.

Įvadas. Bankų sektoriaus formavimasis ir vystymasis po nepriklausomybės. Finansų rinkos. Finansų rinkų samprata. Finansų rinkų formavimasis ir pokyčiai Lietuvoje po nepriklausomybės. Išvados, ir didžiausią įtaką turėję įvykiai. Literatūros šaltiniai.


Aktualumas. Šiomis dienomis finansai ir su finansais siejami klausimai neišvengiami kiekvieno savo pajamomis disponuojančio juridinio ar fizinio asmens kasdienybėje. Siekiant gauti didesnį pelną, svarbu žinoti ekonominę ir finansinę situaciją pasaulio rinkose. Stiprus finansų sektorius gali būti ne tik ekonomikos plėtros rezultatas, bet ir jos priežastys. Paprastai finansų sektoriuje ir raidos etapuose dominuoja bankai. Taip yra ir Lietuvoje, bankai tapo šalis finansų sistemos pagrindine dalimi. Bankų veikla yra nesunkiai suprantama visuomenės ir jų teikiamos paslaugos tapo kiekvieno žmogaus kasdienio gyvenimo dalimi. Kitos finansinio tarpininkavimo formos, t.y. vertybinių popierių rinka, draudimas ir kt., savo svarba atsilieka nuo bankų, tačiau ilgainiui jų reikšmė didėja.

Darbe aptariamas bankų sektoriaus ir finansų rinkų vystymasis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Tai yra pagrindiniai sektoriai, norit geriau suprasti finansų sistemos visumą ir šalies ekonominę situaciją. Taip pat aptariami pokyčius įtakoję veiksniai.

Darbo tikslas. Išanalizuoti finansų sistemos pokyčius ir tai lėmusias priežastis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti finansų sistemos pagrindinių sektorių vystymąsi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo:

Išanalizuoti bankų sektoriaus vystymąsi Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo;

Išanalizuoti finansų rinkų vystymąsi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Darbo objektas – Lietuvos finansų sistema.

Darbo metodika – literatūros (periodiniai leidiniai, antrinių šaltinių analizė), susijusios su nagrinėjama temą analizė, sisteminių duomenų analizė.

Kartu su tautos Atgimimu ir Nepriklausomybės atkūrimu, po 50-ies metų tarybinės okupacijos, iš naujo kūrėsi ir Lietuvos finansų sistema. Buvo atšaukti tarybiniai finansinės teisės aktai, laikinai buvo įvesti galioję nepriklausomojoje Lietuvoje 1940 m. 1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio banko funkcijas. Tų pačių metu vasario 13 d. LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos banko įstatymus. Jis pradėjo veikti iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Rugsėjo 4 d. LR Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą. Jau 1990 m. Lietuvos bankas pradėjo periminėti SSRS bankų Lietuvoje padalinius ir jų turtą, pradėjo veikti pirmieji komerciniai bankai.

1990-1992 m. Lietuva vis dar priklausė rublio zonai. Pagrindinės Lietuvos banko pastangos buvo sutelktos į perėjimą prie savo pinigų. 1991 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą išleisti rublių pakaitalai talonai. Tų pačių metų spalio 1 d. talonas tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone. Talonas tapo nacionaliniu piniginiu vienetu ir Lietuvos bankas galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas.

1993 m. birželio 25 d., po daugiau kaip 50 metų pertraukos, į apyvartą išleisti litai ir centai.

1992 m. Lietuvai buvo perduotos ik Antrojo pasaulinio karo turėtos aukso atsargos, laikytos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos centriniuose bankuose, Tarptautinių atsiskaitymų banke, o už Švedijos bake laikytą auksą Lietuvai išmokėta kompensacija. Dabar šios atsargos siekia beveik 5,8 tonos ir yra saugomos Anglijos banke.

2002 m. vasario 2 d., plėtojantis Lietuvos ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant tam tikriems pokyčiams valiutos prekybos struktūroje, Lietuvos banko valdyba, suderinusi su Vyriausybe, lito bazine valiuta paskelbė eurą (nustatytas oficialus lito kursas 3,45280 lito už 1 eurą). Lietuvos bankas du dešimtmečius palaikė stabilų lito kursą bazinių valiutų atžvilgiu, tvirtai atremdamas spekuliacijas dėl lito devalvavimo (ekonominio pinigų oficialaus kurso (vertės) sumažėjimo).

1993 m. Lietuvoje jau veikė net 28 bankai. Prasidėjusi bankų sisteminė krizė 1994 m. sudavė rimtą smūgį šalies ūkio ir finansų sistemai. Iki 1997 m. iš 13 bankų atimtos veiklos licencijos ir iškeltos bankroto bylos. Stabilizuoti padėtį, 1995 m. gruodžio 21 d. Seimas priėmė Gyventojų indėlių draudimo įstatymą, sukūrė Indėlių draudimo fondą. Lietuvos bankas, kartu su Vyriausybe, 1996 m. sudarė veiksmų planą padėčiai bankų sistemoje vykdyti, kurio vykdymas davė rezultatų.

  • Finansai Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5293 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 337 KB
  • Lietuvos finansų sistemos vystymasis (po nepriklausomybės)
    10 - 8 balsai (-ų)
Lietuvos finansų sistemos vystymasis (po nepriklausomybės). (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-finansu-sistemos-vystymasis-po-nepriklausomybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:29