Lietuvos fiskalinė politika


Lietuvos valstybes skolos sudetis. Lietuvos fiskalinė analizė. Izdo politika+skaidres. Fiskalines politikos ivertinimas. Lietuvos fiskaline politika statistika. Fiskalines politikos teorijos.

Ekonomikos kursinis darbas. Fiskalinės politikos teorijos aspektai. Biudžeto subalansavimo problema. Valstybės skola. Valstybės skolos rodikliai. Šalies kredito sistemos veikimas. Lietuvos fiskalinės politikos analizė. Lietuvos biudžeto deficito problema. Fiskalinės politikos įtaka valstybės skolai. Lietuvos valstybės skolos kitimas. Lietuvos valstybės bvp kitimas, mln. Lt. Lietuvos valstybės skolos sudėtis (mlrd. Litų). Lietuvos valstybės skola (mlrd. Litų). Lietuvos valstybės skolos problema. Fiskalinės politikos prognozės lietuvoje. Literatūros sąrašas.


Rinkos ekonomikoje reikia skirti valstybės skolinimąsį nuo banko kredito. Valstybės skolinimasis nuo bankų kreditų skiriasi tuo, kad jo mobilizuoti finansiniai ištekliai yra naudojami biudžeto deficitui padengti, socialinei sferai plėtoti ir kt. Už tai valstybė moka lėšas ir biudžeto lėšų. Tuo tarpu bankų kreditų mobilizuoti finansiniai ištekliai yra naudojami gamybinei sferai plėsti. Už tai bankas moka palūkanas iš gamyboje sukurtos pridėtinės vertės. Bankų kredito mobilizuotos laisvos piniginės lėšos patenka į komercines (privačias) ir finansines institucijas. Bankų kreditas nuo valstybinio dar skiriasi ir tuo, kad jis turi grynai gamybinę paskirtį. Nesant biudžeto deficito, valstybinis skolinimasis gai būti nukreiptas ekonominėms ir socialinėms programoms finansuoti, šalies ekonominei ir socialinei plėtrai spartinti (G. Smalenskas ,,Finansai” Vilnius, 2002, 9 psl.).

Siekiant patenkinti specifinius tam tikrų investuotujų grupių fondus, pavyzdžiui pensijų fondų fondai privalo sukaupti lėšas per labai saugius valstybės vertybinius popierius (VVP).

Prieš kelerius metus Lietuvos ūkis augo ypač sparčiai. Pagrindinės to priežastys – narystė Europos Sąjungoje ir NATO ir dėl to atsivėrusios naujos Europos rinkos, gana didelis vidinis vartojimas ir skolinimasis, aukštos kvalifikacijos ir konkurencinga darbo jėga, gerai išplėtotas Lietuvos transporto tinklas, efektyvūs ir maži kaštai lyginant su produkcijos gamyba Vakaruose, nedidelės gyvenimo sąnaudos palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei padėtis Lietuvoje smarkiai pasikeitė. Lietuva, kurios ekonomika, įstojus į ES, buvo viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų Vidurio ir Rytų Europoje, prasidėjus krizei, kaip ir kitos Baltijos šalys, patyrė gilių ekonominių sukrėtimų.

Kalbant apie Lietuvos fiskaline politika 2004 – 2008 metais tai ji orientavosi į kitus prioritetus o ne artėjančius ekonominius sunkumus. Tais metais šalis įstojo į Europos sąjungą, todėl savo gyventojus ir visuomenę švietė jog gyvenimas pagražės, taps eurupietišku standartu pritaikytų Lietuvai. Tačiau akivaizdu ir tai kad lietuvos politikai, ekonomistai aptemdyti europietišką „šviesa“ nepastebėjo artėjančių sunkumų ekonomikoje dėl plačios globalizacijos.

Didžiausia Lietuvos valstybės biudžeto pajamų dalį sudaro mokestinės pajamos. Mokestinių pajamų didžioji dalis yra gaunama iš PVM bei akcizo mokesčių, o mažiausia dalis – iš žemės ir nekilnojamo turto mokesčių. Tačiau galima pastebėti, kad pajamos visais nagrinėjamais metais buvo mažesnės negu išlaidos, todėl kiekvienais metais valstybės biudžetas buvo deficitinis.

2004 metais Estijos valdžios sektoriaus perteklius siekė virš 159 mln. eurų. ir su kiekvienais metais vis didėjo, kol 2007 metais pasiekė virš 402 mln. eurų. 2008 – 2009 metais jos biudžetas tapo deficitinis (valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais siekė virš 456 mln. eurų , 2009 metais apie 240 mln. eurų), 2010 metais vėl fiksavo biudžeto perteklių, kuris siekė virš 18 mln. eurų. Kai tuo tarpu nei Latvija, nei Lietuva per nagrinėjamą laikotarpį nei vieneriais metais neturėjo biudžeto pertekliaus.

Mažiausiais biudžeto deficitas Latvijoje buvo 2005 metais, kai siekė virš 51 mln. eurų. Kalbant apie 2004 – 2007 metus, tik 2004 metais jis šiek tiek viršijo 100 mln. eurų ribą. Tačiau 2008 metais pasiekė apie 959 mln. eurų, o 2009 metais buvo dar beveik dvigubai didesnis nei 2008 metais ir lygus jau šiek tiek daugiau nei 1,771 mlrd. eurų. Ir nors 2010 metais jį pavyko sumažinti, tačiau biudžeto deficitas Latvijoje vis dar viršijo milijardą eurų, tai yra buvo lygus apie 1,372 mlrd. Eurų.

Lietuvos fiskalinė politika. (2012 m. Spalio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-fiskaline-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:08