Lietuvos geležinkeliai Pažintinės praktikos ataskaita


Transporto praktikos ataskaita.

Įvadas. AB „Lietuvos geležinkeliai" valdymo struktūros schema. Infrastruktūros valdymo struktūra. Automatikos ir ryšių ūkis. Kelių ūkis. Lokomotyvų ūkis. Vagonų ūkis. Geležinkelio stočių tipai. Geležinkelio stočių darbo specifika. Vilniaus geležinkelio stoties schema. Vilniaus geležinkelių stoties valdymo struktūra. Darbuotojo instruktavimas. Saugos darbe reikalavimai dirbant geležinkelio keliuose. Lietuvos geležinkelyje diegiamos naujovės. Išvada. Naudotos literatūros ir šaltinų sąrašas.


Lokomotyvų ūkis priklauso krovinių vežimo direkcijai ir turi:

Du pagrindinius depus, t.y. Vaidotų lokomotyvų depą bei Radviliškio lokomotyvų depą.

Techninės priežiūros cechus – Vaidotų lokomotyvų depo Kauno cechas bei antrinė įmonė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, Radviliškio lokomotyvų depo Klaipėdos, Panevėžio ir Bugenių cechai.

Lokomotyvų depai – tai pramonės įmonės, kurios turi geležinkelio traukos riedmenų remonto dirbtuves ir barys su reikiama metalo apdirbimo, suvirinimo įranga, kėlimo ir transportavimo įrenginiais, diagnostikos ir kitomis priemonėmis.

Bendrosios paskirties prekiniai vagonai naudojami kroviniams vežti iš krovimo punkto į paskirties punktą. Jie gali būti pakrauti ar iškrauti bet kuriame punkte ir bet kurioje šalyje, kurioje vyksta vagonų apyvarta. Prireikus toje šalyje atliekama techninė vagono priežiūra ar remontas. Todėl vagonų ūkį privalo turėti visos šalys, kurios vyksta vagonų apyvarta. Lietuvoje šiuo metu vagonų pagrindą sudaro vagonų depai: Radviliškio prekinių vagonų depas, Vilniaus keleivinių vagonų depas, elektrinių traukinių ir dyzelinių traukinių cechai prie Vilniaus lokomotyvų depo.

Pradžioje visi vagonai buvo dviašiai, jų kėbulai buvo mediniai, tokiuose vagonuose buvo galima vežti iki 20 tonų, o keleiviniuose vagonuose nubuvo paprasčiausių patogumų. Šiuo metu Lietuvos geležinkeliuose dviašiai vagonai nebenaudojami, juos pakeitė keturašiai, šešiaašiai ir net aštuonašiai prekiniai vagonai.

Vagonai esti įvairių tipų ir kontrukcijų. Jie turi būti universalūs, patogūs keleiviams, turi išlaikyti vertingas greitai gendančių krovinių savybes, nepažeisti biriųjų krovinių, apsaugoti kai kuriuos krovinius nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo ir t.t.). Vagonas turi būti patikimas ir patvarus. Pagal paskirtį vagonai sudaro dvi grupes – prekiniai ir keleiviniai. Pastaruosius sudaro: vagonai keleiviams vežti, pašto, bagažo, restorano, specialios paskirties (įvairios labaratorijos, dinamometriniai, kelmačiai, sanitariniai ir kt.).

Pagal paskirtį stotys būna: tarpinės, ruožo, skirstymo, keleivių, prekių, bendrosios.

Bendrosios. Į šias stotis įeina visos prieš tai išvardintos stočių funkcijos.

Manevrais vadinamas vagonų ir lokomotyvų važiavimas stoties kelias ne traukinio sąstate. Jie paprastai skirstomi pagal pobūdį: prikabinimas, atkabinimas, varymas. Šie darbai dažnai vadinami traukinių formavimu, ir operacijos užbaigiamos vagonus sustačius grupėmis pasirinktuose pagal važiavimo kryptį keliuose. Sąstatai formuojami laikantis stočių techninių eksploatacijos taisyklių, pagal tam tikslui parengtą planą.

Įrengiant stotis visuomet vertinama daugiareikšmė jų paskirtis ir todėl paprastai stotyse skiriamos keturios zonos. Vienoje talpinamas krovos darbų ūkis, antroje įrengiama keleivių teritorija, trečioje – riedmenų remonto ir techninės apžiūros priežiūros ūkis, ketvirtoji zona paliekama rezervui.

Lietuvos geležinkeliai Pažintinės praktikos ataskaita. (2016 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-gelezinkeliai-pazintines-praktikos-ataskaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:08