Lietuvos geležinkelių tiesimo istorija savarankiškas darbas


Technologijų savarankiškas darbas.

Įvadas. Lietuvos geležinkelio istorija. Pirmųjų geležinkelių tiesimas. Nepriklausomos Lietuvos geležinkeliai iki 1940 metų. Geležinkelio atstatymo darbai po 1940 metų. Nepriklausomų geležinkelių atkūrimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


1895 m. lapkričio 11 d. atidarytas pirmasis ruožas Švenčionėliai – Pastoviai. 1898 m. šis ruožas buvo pailgintas iki Panevėžio. Panevėžys tapo svarbiu siaurojo geležinkelio centru Šiaurės Lietuvoje, jame buvo pastatytas siaurojo geležinkelio garvežių remonto depas. Naujoji siaurojo geležinkelio šaka iki Panevėžio sujungė šio regiono pramonės centrus, o 1899 m. ši siaurojo geležinkelio trasa buvo sujungta su plačiąja. Tačiau Lietuvą užėmusiai kaizerinei kariuomenei geležinkeliai buvo svarbi maisto ir amunicijos tiekimo priemonė. Tad karinė vadovybė ėmė skubiai tvarkyti geležinkelius, perkalti plačiąją rusiškąją vėžę (Taparauskaitė, 2010, p. 32, 33).

Kasmet augantis šalies ūkis ir keleivių srautas reikalavo didinti pervežimų skaičių. Tačiau tik 1928 m. buvo suprasta, jog tai ūkiškai naudinga vidaus transporto priemonė. Pirmiausia siauruosius geležinkelius imtasi tvarkyti Šiaurės Lietuvoje, nes čia jų tinklas buvo tankiausias. Imta juos taikyti prie jau pradėjusios ryškėti Lietuvos ūkio struktūros, pramonės zonų, didesnių keleivių srautų. Buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas, plačiai eksploatuojamus miškus ir durpynus. Tiesiant siaurąjį geležinkelį, ypač aktyviai dalyvavo savivaldybės, kurios rūpinosi, kad naujos atšakos eitų per jų teritorijas. Buvo suprasta, jog siaurasis geležinkelis – puiki transporto priemonė, ypač naudinga atokesniuose regionuose (Taparauskaitė, 2010, p. 34).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalies geležinkeliai intensyviau integruojami į Europos geležinkelių transporto sistemą. Tai vienas svarbiausių Lietuvos valstybinės transporto politikos tikslų. Įgyvendinant šį tikslą daugiausia dėmesio skiriama transporto infrastruktūros modernizavimui ir atstatymui. 1994 m. Kretos saloje vykusioje Europos transporto ministrų konferencijoje priimtas transportas tinklo plėtojimo planas, pagal kurį du transporto koridoriai – I (Helsinkis – Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva) ir IX (Kijevas – Minskas – Vilnius – Klaipėda bei Kaišiadorys – Kaunas – Kaliningradas) (Kugrėnaitė, 2006, p. 10).

Taparauskaitė, I., (2010). Lietuvos geležinkelių raida. Kultūros paveldas. Mokslo darbas. ISSN 1392–3781, p. 32–34.

Juzefovičius, R., (2008). Tarptautinio susisiekimo geležinkeliais organizavimas Lietuvoje (1919 – 1940 m.). Istorija. Mokslo darbai. 69 tomas. ISSN 1392–0456.

Lietuvos geležinkelių tiesimo istorija savarankiškas darbas. (2016 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-gelezinkeliu-tiesimo-istorija-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 13:00