Lietuvos geografijos špera


Lietuvos geopolitinė padėtis. Lietuvos vandenys geografija. Lietuvos geografija. Ledynu erozija skaidres. Skaidres geografija lietuvos upes. Lietuvos teritorinio suskirstymo kaita. Geografijos testas apie lietuvos vidaus vandenis. Geografijos skaidres lietuvos augalija. Lietuvos geopolitines ir ekomines padeties. Lietuvos geopolitikos raida referatas.

Geografijos Špera. Lietuvos vardo kilmė, teoritorija, dydis, sienų kaita. Lietuvos geopolitinė padėtis ir jos kaita. Lietuvos teritorinis, administracinis suskirstymas, jo kaita, ir ateitis po ii pasaulinio karo ir tarpukario lietuvoje. Lietuvos gelmių sandaros bruožai. Naudingosios iškasenos rodančios perspektyvas. Lietuvos reljefas jo kilmė, raida. Lietuvos klimato ypatybės, lemiami reiškiniai svarbiausi elementų pasiskirstymai. Atmosferos tarša ir įtaka atmosferai. Baltijos j. Ir kuršių marios. Požeminiai vandenys, paplitimas, panaudojimas, apsauga. Lietuvos upės ir nemuno geografinis apibudinimas. Bendra vidaus vandenų apsauga. Dirvožemis, paplitimas, erozija, apsauga. Lietuvos augalija. Didžiausi miškai, girios. Miškingumas jo tendencijos. Saugomos teritorujos. Savo vietovės saugomos teritorijos. Lietuvos gamtos ištekliai, ekonomija. Gyventojų tautinė sudėtis. Tautinių mažumų geografija. Lietuviai užsienyje. Lietuvos gyv. Skaičiaus kaita. Natūralusis ir migracinis prieaugis. Demografinė politika. Vilnius sostinė. Geografinis apibūdinimas. Kauno, klaipėdos, šiaulių, panevėžio apibudinimai. Lietuvos ūkio struktūra, raida, plėtros kryptys. Svarbiausi rodikliai, apibudinantys ekonominį lygį. Perspektyyvios ūkio šakos. Kuro ir energijos pramonė. Mašinų ir metalo apdorojimo pramonė. Maisto pramonė. Kasybos pramonės geografija. Lengvoji pramonė. Paslaugų sfera,struktūra ir vieta lietuvos ūkyje. Transporto geografija. Chemijos pramonė. Miško pramonė. Statybinių medžiagų pramonė. Ryšių ir informatikos plėtra lietuvoje. Ryšiai su užsieniu. Žemės ūkis.


Nustatyti Lietuvos vardo kilmę nelengva. Ja susidomėta labai seniai ir todėl teorijų yra labai daug. O Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009m. Kvedenburgo analuose, kur aprašytas nesėkmingas bandymas apkrikš. Romos imperatoriaus nerono giminaitis palemonas bijodamas nerono keršto, pabėgo į šiaurę su 500 bajorų šeimų ir įsikūrė nemuno-dubysos santakaje. Apsidžiaugę, kad pabėgo ėmė groti tūbomis. Palemono sūnus šio krašto žmones vadino lietu. Sudėję šaknis gavo lietūba, kur palaipsniui gavosi Lietuva.

Kita versija jog Lietuvos vardas yra kilęs iš neries dešiniojo intako Lietuva, 1993m. Pagal jto duomenis pasaulyje buvo 187 valstybės. Lietuva 102 oje vietoje. Mažesnės valstybės europoje: estija, latvija, danija, belgija ir k. T.

šiandieninė Lietuvos teritorija susiformavo gan sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis dąlygomis.

1920m. Buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su rusija. Pagal kurią Lietuvai priklauso ašmenos, lydos, gardino miestai ir apylinkės. Tačiau šios sutarties realizuoti nepavyko. 1920m. Lenkija okupavo vilniaus kraštą, kuris 1939m. Ssrs grąžintas Lietuvai, bet negrąžintos žemės pagal 1920m. Sutartį. 1923m. Autonominėm teisėm prie Lietuvos prijungiama klaipėda kurią 1959m. Okupavo vokiečiai, o po 2ojo pasaulinio karo grąžino.

Dabartinės Lietuvos ryt. Sienos susiformavo 1940m. Baltarusijai perdavus Lietuvių gyvenamas druskininkų, marcinkonių, šalčininkų, švenčionių, adutiškiLietuvių tautai teko apsigyventi mažame, gražiame, bet labai pavojingame žemės kampelyje, kurio mums pavydi mūsų kaimynai.

Geopolitikas k. Pakštas rašė: kad ne dėl vieno pasaulio uosto tiek nesivaaržoma kaip dėl klaipėdos ir nė dėl vienos pasaulio sostinės kaip dėl vilniaus. Jeigu šveicarijoja pasižymi aukštais kalnais, suomija ežerais ir miškais, o Lietuva savo pavojingumu čia gyventi taokiai mažai tautai. Lietuva budama pietinė baltijos regiono šalis, kartu yra ir vidurio regiono šalis. Vargu ar europoje galima rsti valstybę, kurios geopolit. Padėtis yra tokia lemtinga jos nacionaliniam egzistavimui. Jau mindaugui tapus Lietuvos karaliumi reikėjo kovoti fėl valstybingumoji siaubiama per napoleono karus, o taip pat per ir pasaul. Karą. 1918m. Paskelbus neprikalusomybę, vėl Lietuvai tenka laviruotu tarp vokietijos, rusijos ir lenkijos. Dabartinė Lietuva palyginus nuo tarpukario gerokai pasikeitė. Karaliaučiaus kraštas po pasaul. Karo tapo rusijos teritorija, o lenkija nebereiškė pretendzijų dėl vilniaus. Lietuva yra jto narė. Lietuvai svarbų vaidmenį vaidina klaipėdos neužšalantis uostas.

  • Geografija Šperos
  • 2011 m.
  • 6 puslapiai (7382 žodžiai)
  • Geografijos šperos
  • Microsoft Word 37 KB
  • Lietuvos geografijos špera
    8 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos geografijos špera. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-geografijos-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:28