Lietuvos gimstamumo rodiklio pokytis


Sociologijos savarankiškas darbas.

Gimstamumas yra be galo svarbus ne tik pasaulyje, Lietuvoje bet ir kiekvieno žmogaus šeimoje. Demografija – tai sąvoka apimanti beveik visą mūsų gyvenimą. Šeimos institutas yra veikiamas ekonominių, politinių, sociokultūrinių bei demografinių, veiksnių. Svarbi šeimos kūrimo ir gimstamumo sąlyga yra ekonominis stabilumas (R. Šiandieninis šeimos politikos formavimo pobūdis kelia daug diskusijų ir prieštaravimų visuomenėje. Kaip teigia Jančaitytė ( 2011), šiuolaikinėje modernioje visuomenėje nebegalime kalbėti apie “šeimą”, kaip apie vieną, universalų šeimos gyvenimo modelį, neatsižvelgdami į įvairovę, kurią šis terminas apima modernioje visuomenėje susiformuotas naujas šeimos formas. Tyrimų rezultatai dažniausiai patvirtina, kad miestų gyventojų gimstamumo lygis yra mažesnis nei kaimo, tačiau neretai pabrėžiama, kad tokia priklausomybė nėra paprasta ir jungia visą kompleksą kontekstinių aplinkybių, populiacijos struktūrinių veiksnių ir yra kintanti istoriniame demografinio perėjimo ir urbanizacijos ar industrializacijos raidos kelyje. Šeima yra laikoma esmine socialine institucija, o jos teisinė institucinė samprata yra pateikiama daugelio Europos Sąjungos šalių Konstitucijose. Apibendrinant galima teigti, kad gimstamumas yra demografinio rodiklio pagrindinis kriterijus, kuris nusako valstybės ir šeimos finansinę ir moralinę padėtį.


Temos aktualumas: ši tema yra aktuali, nes parodo Lietuvoje vaikų gimstamumą 2010-2014 metais. Gimstamumas Lietuvoje svarbus, nes parodo žmonių finansinę, moralinę bei pilietiškumo gerovę. Pačiai Lietuvai gimstamumo rodikliai svarbūs tuo, kad gali atspindėti šalies socialinę gerovę, ekonomikos stabilumą ar piliečių išsilavinimo lygį. Įvardijamos pagrindinės priežastys kodėl gimstamumas Lietuvoje 2010-2014 metais kinta, kas jam daro įtaką. Nurodomos skirtingos arba tos pačios priežastys, kodėl skirtingo amžiaus moterys dažniau ar rečiau gimdo vaikus.

Remiantis Lietuvos statistikos domenimis Lietuvoje gimstamumas mažėjo 2010-2014 metais. Tam galėjo neigiamai paveikti šalies ekonominė krizė, nepalankios socialinės garantijos ar moterų noras pasiekti karjeros, o tik paskui galvoti apie šeimą, jos kūrimą. Lietuvos gimstamumo rodikliai svarbūs tuo, kad parodo ne tik valstybės, bet ir piliečio asmeninę gerovę.

Darbo objektas: gimstamumo rodikliai.

Darbo tikslas: Lietuvos gimstamumo rodiklio pokytis.

Darbo uždaviniai:

Gimstamumas yra be galo svarbus ne tik pasaulyje, Lietuvoje bet ir kiekvieno žmogaus šeimoje. Gimstamumo rodiklis parodo ne tik valstybės ekonominį, bet ir piliečių moralinį lygį. Suminis gimstamumo rodiklis atspindi reproduktyvių moterų ir gimusių kūdikių skaičiaus proporcija, kuri reikalinga norint vertinti gimstamumą Lietuvoje. Šeimos ir valstybės ekonominis stabilumas yra atvirkščias gimstamumui. O šeimos gyvenimo modelį formuoja politika, kuri turėtų būti atsakinga už skaidrų, orų, ekonomiškai ir socialiai gerą vaiko auginimą, kuri taip pat skatintų gimstamumo didėjimą Lietuvoje. Nes Šeima pripažįstama kaip valstybės ir visuomenės pagrindas.

Šeimos institutas yra veikiamas ekonominių, politinių, sociokultūrinių bei demografinių, veiksnių. Savo ruožtu šeima, reaguodama į pokyčius, įtakoja šalies ekonomiką, politiką, demografiją ir pan. Gimstamumo rodikliai Lietuvoje yra vieni žemiausių Europoje.

Lietuvos gimstamumo rodiklio pokytis. (2016 m. Kovo 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-gimstamumo-rodiklio-pokytis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:30