Lietuvos gyventojų elgsenos ypatumai renkantis ekologinį turizmą


Turizmo tyrimas.

Įvadas. Ekologinis turizmas. sąvokos ir prielaidos. Ekologinio turizmo ištakos. Ekologinio turizmo samprata Lietuvoje. Ekologinio turizmo galimybės vilniaus regione. Ekologinio turizmo plėtros galimybių indentifikavimas. Empirinio tyrimo metodologija ir metodika. Respondentų atranka. Taikytų metodų pagrindimas. Anketinio tyrimo rezultatai ir jų aptarimai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Ekologinis turizmas – inovatyvi turizmo rūšis, pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai populiarėjanti ir jungianti vis didėjančią ekologinio turizmo bendraminčių grupę visame pasaulyje. Mokslinėje literatūroje pateikiama netoli šimto ekologinio turizmo interpretacijų. Tačiau, tokioje gausybėje ekologinio turizmo apibrėžčių nė viena nėra visiškai tiksli ir neginčijama (Žičkutė, 2014). Ekoturizmo evoliucija pasaulyje prasidėjo gamtiniu turizmu, vėliau diegiant poveikio aplinkai mažinimo priemones ir galų gale pereinant prie aktyvaus indėlio į gamtos (ir kultūros) vertybių išsaugojimą. Šiandien ekoturizmas yra pripažįstamas kaip darnaus turizmo forma, prisidedanti prie saugojimo ir vystymo (Žičkutė, 2014). Ir nors ekoturizmas yra laikomas daugiau, nei tik gamta paremtas turizmas, tai yra gamtos „produktas“, kuris pagrindinį dėmesį skiria gamtos vertinimui jos pačios labui, o ne kaip kitų veiklų (deginimosi, plaukiojimo ar žvejybos) vietai..

Darbo problema: Kokios yra ekologinio turizmo plėtros galimybės Vilniaus rajone?

Darbo objektas: Ekologinio turizmo plėtra Vilniaus rajone.

Darbo tikslas: Ištirti ekologinio turizmo plėtros galimybes Vilniaus rajone.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti ekologinio turizmo plėtrą teoriniu aspektu;

Įvertinti ekologinio turizmo situaciją Vilniaus rajone;

Numatyti ekologinio turizmo plėtros galimybes Vilniaus rajone;

R. Ekologinis turizmas buvo sukurtas kaip masinio turizmo alternatyva. Ekologinio turizmo šalininkai dažniausiai yra išsilavinę, tausojantys žmogiškuosius išteklius ir ekologišką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, tausojantys natūralią gamtą ir vietines kultūras, siekiantys individualumo atsisakant komforto ir šiuolaikių technologijų teikiamų privalumų.

Tenka pripažinti, jog ekologinio turizmo kultivavimas ir skatinimas gali nešti įvairialypę ir ilgalaikę naudą: kurti bendruomenių gerovę, teikti finansinę paramą vietos gyventojams, padėti išsaugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir kultūros paveldą, skatinti sveikos gyvensenos principus, ugdyti atsakomybę ir pagarbą gamtai. Idealus ekoturizmo produktas yra turistų ir kitų dalyvių teigiama, švelni veikla, kartu atsižvelgiant į jų poveikį fizinei ir kultūrinei aplinkai lankomoje vietovėje (Žičkutė, 2014).

JTPTO (2002) ekoturizmo apibrėžimas apima tas turizmo formas, kurios turi šiuos požymius (Ekoturizmo metodinės rekomendacijos, 2008):

Kaip bet koks sukurtas produktas neįsivaizduojamas be jo vartotojų, taip ekoturizmo sąvoka neatsiejama nuo savo tikslinės rinkos dalyvių – ekoturistų.

Ekoturistus įprasta grupuoti į tam tikras kategorijas (pagal geografines, psichografines, sociodemografines charakteristikas ir turistų pasirinktas veiklas), įvertinus jų pomėgius ir elgesį, o suvokus, ko iš tiesų siekia tam tikra ekoturistų kategorija, galima vartotojams pasiūlyti visus jų lūkesčius ir pomėgius atitinkančią produkciją.

efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas;

geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas;

Šaltinis: VTD prie LR ūkio Ministerijos. Ekoturizmo metodinės rekomendacijos. Taikomasis mokslo tiriamasis darbas. Vilnius, 2008.

Ekoturizmo paslaugų infrastruktūrą Lietuvoje galima suskirstyti į šias grupes (Ekoturizmo metodinės rekomendacijos, 2008):

Nakvynės (nakvynei skirta infrastruktūra apima platų spektrą nuo minimaliai įrengtos vietos palapinėms statyti iki nakvynės namelių);

Transportui skirta infrastruktūra (keliai, dviračių takai, prieplaukos).

Baltarusijos – 50 323 (13,8 proc. mažiau nei 2014 m. sausio-birželio mėn.);

Vokietijos – 32 508 (4 proc. daugiau);

Jungtinės Karalystės – 17 242 (33,7 proc. daugiau);

Kalbant apie ekologinio turizmo mūsų šalyje plėtrą, būtina pabrėžti jo teikiamą naudą (Ekoturizmo metodinės rekomendacijos, 2008):

Plėtojami tarptautiniai ryšiai (ypač po Lietuvos narystės pradžios Europos Sąjungoje);

Didėjanti šalies gyventojų kaimo turizmo paslaugų ir pramogų bei aktyvaus poilsio paklausa;

Padidėjęs susidomėjimas savaitgalio poilsiu, trumpalaikėmis kelionėmis (iki 3 dienų);

Galimybė vystyti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą, įskaitant ir ekologiškus produktus;

Žmonių (kaimo gyventojus) ugdymas, mokymas, rinkodaros žinių suteikimas;

Bendradarbiavimas su kaimynystėmis valstybėmis (Kaliningrado sritimi, Latvija, Lenkija) dėl bendrų rekreacijos zonų;

  • Turizmas Tyrimai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (5167 žodžiai)
  • Turizmo tyrimai
  • Microsoft Word 297 KB
  • Lietuvos gyventojų elgsenos ypatumai renkantis ekologinį turizmą
    10 - 4 balsai (-ų)
Lietuvos gyventojų elgsenos ypatumai renkantis ekologinį turizmą. (2016 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-gyventoju-elgsenos-ypatumai-renkantis-ekologini-turizma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:05