Lietuvos gyventojų pajamų ir išlaidų lyginamoji analizė


Lietuvos gyventoju pajamu ir islaidu analize. Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų palyginamoji analize. Gyventojų pajamų mokesčio analizė. Gyventojų pajamų analizė. Mokesciu palyginamoji analize. Išlaidų ir pajamų balansas lietuvoje. Pajamu ir islaidu analize es. Gyventoju islaidos. Lietuvos gyventojų taupymo analizė. Lietuvos gyventoju pajamu ir vartojimo.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Gyventojų pajamų samprata. Išlaidų samprata. Gyventojų pajamų lygis ir dinamika. Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų formavimas 1996-2003 m. Namų ūkio išlaidos. Namų ūkio išlaidų klasifikacija. Namų ūkio išlaidų rodiklių sistema. Vartojimo išlaidos. Vidutinės vartojimo išlaidos 2002 – 2003m. Padėtis Lietuvoje. Išlaidų ir pajamų balansas. Požiūris į taupymą. Išlaidų kontroliavimas. Gyventojų pajamų ir išlaidų tyrimai. Straipsnis apie dabartinę Lietuvos padėtį. Išvados. Literatūra.


Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti ir pateikti išvadas apie Lietuvos gyventojų pajamas ir išlaidas, jų formavimąsi.

Kursinio darbo tyrimo laikotarpis apima 1996 – 2003 metus, bei pateikiamas trumpas straipsnis apie dabartinę 2007 – ųjų metų padėtį Lietuvoje.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (2002m. liepos 2d. Nr. IX-1007) I skyriaus bendrąsias nuostatas:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (2002m. liepos 2d. Nr. IX-1007) II skyrių:

Gyventojų pajamų paskirstymo teorinius pagrindus dar XIXa. pradžioje sukūrė klasikinės mokyklos ekonomistai J.B.Say ir D.Ricardo, kurie išskyrė funkcinį pajamų pasiskirstymą tarp gamybos veiksnių, kurių kiekvienas jo savininkui duoda atitinkamą atlyginimą. Vystantis socialiniams ekonominiams santykiams bei palaipsniui nykstant griežtoms riboms tarp trijų pagrindinių gamybos veiksnių savininkų grupių, funkcinio pajamų pasiskirstymo tyrimus ilgainiui pakeitė ekonominiai asmeninių pajamų pasiskirstymo tyrimai.

Pagrindai šiuolaikiniams asmeninių gyventojų pajamų pasiskirstymo tyrimams buvo padėti 1970-1980 metais, šios srities pradiinku ir klasiku laikomam anglų ekonomistui A.B.Atkinson išleidus knygą „The Economics of Inequality“. Knygos tikslas buvo rsti atsakymus į tris pagrindinius klausimus: kaip )tolygiai) yra pasiskirstę pajamos tarp gyventojų, kokios svarbiausios esamo pajamų pasiskirstymo priežastys bei kokią įtaką pajamų pasiskirstymui daro gyventojų pajamų perskirstymo politika. Šios knygos pasirodymas užpildė iki tol ekonomikos teorijoje egzistavusią spragą – pajamų pasiskirstymo tarp gamybos veiksnių klausimas yra svarbus, tačiau nepakankamas siekiant nustatyti kaip visuomenės sukurta vertė pasiskirsto tarp šią visuomenę sudarančių individų.

2003m. namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 458 litai per mėnesį. Piniginės pajamos sudarė 384 litus, t.y. 84 procentus visų disponuojamų pajamų. Likusi dalis – pajamos natūra. Visos disponuojamos pajamos 2003m., palyginti su 2002m., padidėjo 8,4 procento. Kadangi vartojimo kainos per metus sumažėjo 1,2 procento, realios pajamos padidėjo 9,8 procento. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2002m., padidėjo 9,1 procento.

Siekiant atlikti objektyvų gyventojų pajamų lygio, jų struktūros ir diferenciacijos vertinimą, galima tokia pajamų lygį apibrėžiančių rodiklių sistemos principinė schema:

Panagrinėsime vidutinių disponuojamų pajamų struktūrą ir jos pokyčius 1996-2003 m. tyrimo laikotarpiu:

Didžiausią didėjimo tendenciją galime pastebėti socialinių išmokų kitime: 1996 m. jos buvo lygios 55,7 Lt vienam ūkio nariui per mėnesį (17% visų disponuojamų pajamų), o 2003 metais jau siekė 107,2 Lt (23% visų disponuojamų pajamų). Didelė socialinių išmokų dalis rodo aktyvią socialinę valstybės politiką.

Pajamos iš žemės ūkio 1996-1998 m. buvo apie 40 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį, 1999-2002 m. kiekvienais metais labai mažėdavo, tačiau 2003 metais vėl padidėjo iki 41,4 Lt. To priežastis gali būti palanki valstybės politika bei parama žemės ūkiui iš Europos Sąjungos lėšų.

Nors pajamos iš turto, rentos 1996 m. sudarė vos 0,5 % visų disponuojamų pajamų (1,5 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį), tačiau per visą nagrinėjamą laikotarpį jos dar labiau sumažėjo net iki 0,8 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį ir 2003 m. sudarė tik 0,2 % visų disponuojamų pajamų. Tai rodo žmonių nemokėjimą ir nežinojimą, kaip taupyti ir investuoti, baimę dėl savo turto.

Dabar panagrinėsime vidutinių namų ūkių išlaidų struktūrą ir jos pokyčius 1996-2003 m. tyrimo laikotarpiu:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2010 m.
  • 28 puslapiai (5869 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Lietuvos gyventojų pajamų ir išlaidų lyginamoji analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos gyventojų pajamų ir išlaidų lyginamoji analizė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-gyventoju-pajamu-ir-islaidu-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:04