Lietuvos hidrogeologija


Pabaltijo artezinis baseinas. Www. lietuvos hidrogeologija.lt. Lietuvos hidrogeologijos. Hidrgeologija referatas. Arteziniai baseinai. Lietuvos draustiniai referatas. Artezinio.

Geografijos referatas. Lietuva yra pabaltijo artezinio baseino dalis. Todėl kalbant apie šalies požeminį vandenį, jo susidarymą ir režimą, būtina išsiaiškinti lietuvos hidrogeologinę padėtį ir turėti supratimą apie viso artezinio baseino struktūrą.Pabaltijo artezinio baseino bendras plotas sudaro 460 tūkst. km2. Apie 200 tūkst. km2 baseino yra po Baltijos jūra.


Km. Apie 200 tūkst. Km2 baseino yra po baltijos jūra. Baseinas susijęs su stambia rytų europos platformos struktūra – baltijos sineklize, taip pat su kitomis tektoninėmis struktūromis: baltijos skydo pietų šlaitu bei mozūrijos – baltarusijos anteklize, kurios sudaro artezinio baseino šlaitus šiaurinė ir šiaurės vakarinė artezinio baseino riba eina kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos kontakto vieta, o pietinė – danijos – lenkijos tektoniniu įlinkiu, kuris riboja dvi nevienodo amžiaus platformas. Minėtų platformų sandūroje susidariusi lūžių sistema atskiria dviejų – pabaltijo ir vokietijos – lenkijos artezinių baseinų paleozojaus nuogulas. Itin sąlygiškos yra rytinė ir pietrytinė artezinio baseino ribos, kurias daugelis tyrinėtojų veda skliautinėmis kristalinio pamato pakilumos dalimis.

Pabaltijo arteziniame baseine išskiriamos trys struktūrinės dalys: centrinė, kurioje kristalinis pamatas slūgso 500 – 5000 m gylyje, taip pat šiaurės bei pietryčių artezinio baseino šlaitai, kur kristalinis pamatas slūgso ne giliau kaip 500 m. Kristalinį pamatą, kuris kartu yra ir artezinio baseino pamatas, dengia sluoksniuotos skirtingų filtracinių savybių nuosėdinės uolienos.

Pabaltijo arteziniame baseine išskiriami trys hidrogeologiniai aukštai: a) kainozojaus – mezozojaus, b) viršutinio paleozojaus, c) apatinio paleozojaus ir viršutinio proterozojaus. Vienas nuo kito jie atskirti triaso ir silūro – ordoviko regioninėmis vandensparomis. Devono sistemos narvos vandenspara paleozojaus hidrogeologinį aukštą skiria į dvi dalis.

Pabaltijo, kaip ir kitiems arteziniams baseinams būdingas vertikalus požeminio vandens zoniškumas. Viršutinėje jo dalyje formuojasi gėlo vandens zona, kurios storis baseine nevienodas – 50 – 450 m. Apatinėje artezinio baseino dalyje vandensparos kompaktiškesnės, vertikaliosios vandens apykaitos beveik nėra. Todėl čia didesnė galimybė išlikti geologinėje praeityje egzistavusioms sąlygoms, kartu didesnei druskų koncentracijai bei cheminės sudėties įvairovei, aukštesnei temperatūrai, savitai dujų sudėčiai. Tarp viršutinės ir apatinės yra tarpinė zona. Todėl pabaltijo artezinis baseinas turi trizonę struktūrą. Jame vandeningosios uolienos ir vandensparos slūgso monokliniškai, tačiau gausu tektoninių lūžių, kur sluoksniai vienas kito atžvilgiu vertikaliai pasistūmę keliasdešimt, o kai kur ir kelis šimtus metrų.

Lietuvos hidrogeologija. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-hidrogeologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:45