Lietuvos integracijos į Europos sąjungą nauda


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Lietuvos integracijos į es nauda. Laisvas prekių judėjimas. Žemės ūkis. Vartotojų apsauga. Aplinkos apsauga. Energetika. Transportas. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Pasaulyje sparčiai vykstant globalizacijai, nyksta sienos tarp šalių ir jų ekonomikų. Valstybėms svarbu jungtis į sąjungas ar organizacijas, kad užtikrintų taiką, stabilumą, pagerintų tarpusavio santykius. Europos Sąjunga – vienas iš tokių sąjungų pavyzdžių.

Šalims įstojimas į Europos Sąjungą yra svarbus tuo, jog Romos sutartyje, pasirašytoje 1957 metais, viena iš svarbiausių sąjungos užduočiužų yra nurodyta stiprinti šalių narių ekonomiką (sukurti bendrą rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą, siekti mažinti nedarbą, rūpintis socialine apsauga, kontroliuoti infliaciją, skatinti gyvenimo lygio kilimą, siekti valstybių narių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo).

Svarbiausias Europos Sąjungos bruožas – ekonominis bendradarbiavimas. Šalys narės sukūrė bendrą rinką, kuriose Europos Sąjunga siekia šalinti kliūtis prekybai tarp narių ir derinti ekonominę politiką. To pasekoje galimi laisvi prekių mainai, paslaugų, darbuotojų bei kapitalo judėjimas.

Yra susitariama ne tik tai, kokie bus valstybių narių tarpusavio santykiai, bet bendrai tvarkomi ir kai kurie valstybių vidaus klausimai. Valstybėse steigiamos bendros institucijos, leidžiami teisės aktai, kurie galioja ir visose Europos Sąjungos šalyse.

Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos narėms įstojims į šią sąjungą labai svarbus, nes tai palengvina užsienio prekybą, naikina kliūtis darbo, paslaugų ir kapitalo judėjimui tarp šalių, esančių Europos Sąjungoje.

Darbo objektas. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą nauda.

Darbo dalykas. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą naudos analizė.

Darbo tikslas – įvertinti, kokią naudą Lietuva gavo įstodama į Europos Sąjungą.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą naudą laisvam prekių judėjimui;

Įvertinti įstojimo į ES naudą žemės ūkiui;

Atskleisti įstojimo į ES vartotojams daromą naudą;

Aptarti ES teikiamą naudą Lietuvos aplinkosaugai;

Išanalizuoti įstojimo į ES teikiamą naudą energetikai;

Atskleisti įstojimo į ES naudą Lietuvos transpotrui.

Šiame darbe pateiksime analizę, kurioje siekiame išsiaiškinti, kokią naudą Lietuva parytė 2004 metų gegužės 1 dieną įstojusi į Europos Sąjungą.

Darbe aptarsime šias temas:

Laisvo prekių judėjimo naudą;

Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai atsivėrė didesnės galimybės eksportuoti savo gaminamą produkciją į kitas Europos Sąjungos valstybes ir taip pat importuoti iš jų. Tarptautinės prekybos kliūčių panaikinimas yra labai svarbus Lietuvai ir jos ekonomikai. Taikant abipusio pripažinimo principą, Lietuvoje pagamintos prekės pagal galiojančius reikalavimus, bus pripažįstamos kitose Europos Sąjungos šalyse narėse. Taigi Lietuvos gamintojams atsivėrė galimybė įsilieti į didžiulę Europos Sąjungos rinką.

Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Ūkio Ministerijos svetainėje, būtent sparčiai didėjantis eksportas 2010 metais padėjo atsigauti Lietuvos valstybės ekonomikai. 2011 metais eksportas siekė beveik 70 milijardų, o tai net ketvirčiu daugiau nei iki 2008 metų ekonominės krizės.

Augantis eksportas suteikia Lietuvos įmonėms privalumų. Keletas iš jų: ieškant naujų rinkų užsienio šalyse, padidėja gamybos apimtys, pajamos ir pelnas. Dėl masto ekonomijos sumažinamos produkcijos vieneto sąnaudos ir kaina.

Taigi galima daryti išvadą, kad eksportas daro teigiamą įtagą ir Lietuvos įmonėms, ir pačiai valstybei. Todėl svarbus Lietuvos tikslas - vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką, didinti įmonių konkurencingumą. Be to, eksporto plėtrai Lietuva gauna paramą ir iš Europos Sąjungos. Naujų rinkų paieškai 2007 – 2013 metais Europos Sąjungą skyrė ir Ūkio ministerija įmonėms paskirstė 93, 9 milijono litų.

Iki įstojimo į Europos Sąjungą (2000-2004 m.) importo apimtys kas metus vidutiniškai didėjo 3139,4 mln. litų. O nuo 2004 metų vidutiniškai 6203,786 milijonų litų per metus.

Po įstojimo į Europos Sąjungą, padidėjus importo apimtims, lietuvos vartotojams padidėjo prekių pasirinkimas rinkoje, prekių įvairovė. Dėl aukštų Europos Sąjungos reikalavimų ir nuostatų, Lietuvos vartotojus pasiekiančios prekės yra kokybiškesnės, sveikesnės ir saugesnės. Taip pat, Lietuvos rinkoje atsiradusios naujos prekės, padidino konkurenciją. Dėl šios priežasties prekės tapo pigesnės. Taigi galima teigti, kad po įstojimo į Europos Sąjungą padidėjo importas, o tai suteikia naudą vartotojams.

Per 2007 m. – 2013 m. Europos sąjungą Kaimo paramos plėtrai išviso skyrė apie 7,9 mlrd.lt. iš kurių buvo išmokėta 4,5 mlrd.lt., o tiksliau 4 229 103 692 litai. Diagramoje matome, kad šia plėtra labiausia pasinaudojo Kauno apskrities gyventojai, kurie išviso per analizuojamus metu gavo 756 224 524 mln.lt. paramos, kuri sudarė 17,88 proc. Mažiausiai paramos buvo gauta Alytuje, t.y. 150 869 433 mln.lt. visos gautos paramos sumos, tai sudarė tik 3,56 proc. Šiaulių apskrities gyventojai pasinaudoje šia parama gavo 574 872 918 mln.lt. Šiai apskričiai buvo išmokėta 13,6 proc. visos gautos paramos.

Lietuvos integracijos į Europos sąjungą nauda. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-integracijos-i-europos-sajunga-nauda.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:34