Lietuvos ir ES šalių prekybiniai santykiai ir ateities perspektyvos


Lietuvos prekybiniai santykiai su europos sąjunga. Lietuvos prekybiniai santykiai su es. Lietuvos eksporto ir importo raida ir perspektyvos. Lietuva europos sąjungoje perspektyvos. Lietuvos prekybos ateitis. Verslo perspektyvos europos sajungoje ir lietuvoje skaidres. Lietuvos eksportas ir importas su europos sajunga. Es ateities prekybos perspektyvos. Prekybiniai santykiai su es. Lietuvos ir es santykiai.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Lietuva ir europos sąjunga. Lietuvos prekybiniai santykiai su es šalimis. Lietuvos eksportas. Lietuvos importas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Su prekyba vystėsi ir prekybos politika, todėl jau nuo senovės įvairios valstybės bandė įtakoti šią veiklos sritį. Prekyba daro ne tik ekonominį bet ir kultūrinį poveikį valstybėms, ji padeda plisti naujoms idėjoms ir technologijoms. Šiuolaikinė tarptautinė prekyba - tai neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalis. Viena su kita prekiaudamos šalys gali įsigyti užsieninių prekių žemesnėmis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis iš prekybos stengiasi gauti naudos. Taigi šiame referate bandysime išanalizuoti lietuvos tarptautinę prekybą, eksportą ir importą į lietuvą ir iš jos. Darbo tikslas – susipažinti su lietuvos ir europos sąjungos šalių prekybiniais santykiais ir apžvelgti ateities perspektyvas. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti lietuvos ir es santykius. Apibendrinti lietuvos eksportą ir importą. Apžvelgti galimas ateities perspektyvas. Darbo metodai – internetinių šaltinių analizė, mokslinių šaltinių analizė, loginės išvados. Lietuva Europos sąjungos nare tapo 2004m. gegužės 1d. Tai tapo labai svarbia diena Lietuvos istorijoje. Septyni metai bendroje Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje Lietuvoje sukūrė prielaidas laisvam prekių, darbo jėgos ir kapitalo judėjimui, o tai neabejotinai turėjo reikšmingą įtaką ekonominiams, socialiniams, demografiniams ir aplinkos procesams šalyje. Bendra prekių ir darbo jėgos rinka paskatino prekių ir paslaugų kainų ir darbo apmokėjimo lygių suartėjimo procesus, lydimus padidėjusios tarptautinės migracijos ir nedarbo lygio mažėjimo, sparčiau augančio darbo užmokesčio ir tuo pat metu – paūmėjusios infliacijos.


Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma.

šiuolaikinė tarptautinė prekyba - tai neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalis.

Darbo tikslas – susipažinti su Lietuvos ir europo65,3 tūkst. Km. Mažesnės už Lietuvą yra danija, belgija, estija, slovėnija, olandija, latvija, slovakija, kipras, malta, liuksemburgas. Tačiau gyventojų skaičiumi Lietuva lenkia tik latviją, estiją, slovėnija, kiprą, maltą, liuksemburgą.

Lietuva europos sąjungos nare tapo 2004m. Gegužės 1d.

Nuo 2004 m. Gegužės d. Lietuvos ir europos sąjungos valstybių prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą reglamentuoja stojimo į europos sąjungos sutartis, pasirašyta 2003 m. Balandžio 16 d. Ir kiti europos sąjungos teisės aktai. Bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis Lietuva vadovaujasi europos sąjungos prekybą su jomis reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat su europos sąjungos teise suderintomis dvišalėmis Lietuvos ir kitų šalių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartimis. Siekiant plėsti Lietuvos ir gretimų šalių atitinkamų institucijų bei verslininkų bendradarbiavimą sukurtos Lietuvos ir baltarusijos, lenkijos, ukrainos, rusijos, rusijos federacijos kaliningrado srities, kazachijos dvišalės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos.

Remiantis dikčiaus v. (2004) teiginiais, siekiant gauti karštus Lietuvos pramonės veiklos rezultatus po Lietuvos respublikos prisijungimo prie kitų europos sąjungos šalių, buvo atlikta ekspertų (jais buvo pramonės asociacijų vadovai bei stambiųjų pramonės įmonių vadovai) kokybinė apklausa. Be to, buvo atlikta Lietuvos pramonės įmonių reprezentatyvi apklausa.

Daugelis ekspertų teigė, kad prisijungimas prie es šalių, didžiausią teigiamą įtaką turėjo prekių pardavimams į naujas es šalis (es-10). Taip pat ekspertų nuomone, teigiami pardavimų poslinkiai buvo pastebėti prekių pardavimuose į nvs(nepriklausomų valstybių sandrauga) šalis bei į elpa(europos laisvosios prekybos asociacijos) šalis. Dėl prekių pardavimų į senąsias es šalis nuomonės išsiskyrė. Didžioji dauguma ekspertų teigė, kad įstojimas į es neturėjo jokios įtakos Lietuvos prekių pardavimui šiose šalyse. Tačiau dalies ekspertų nuomone, prekių realizavimas šiose šalyse sumažėjo, tuo tarpu kitos dalies teigimu – padidėjo. Beveik pusės ekspertų buvo įsitikinę, kad padidėjo prekių pardavimai Lietuvos rinkoje, nors kita dalis ekspertų turėjo priešingą nuomonę. Apibendrinant ekspertų vertinimus, galima pastebėti, kad įstojus į es šalis bendra prekių realizacija padidėjo.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (2059 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Lietuvos ir ES šalių prekybiniai santykiai ir ateities perspektyvos
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos ir ES šalių prekybiniai santykiai ir ateities perspektyvos. (2011 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-es-saliu-prekybiniai-santykiai-ir-ateities-perspektyvos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:24