Lietuvos ir Estijos jūrų uostų turizmo ištekliai


Laivybos diplominis darbas. Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Diagramų sąrašas. Įvadas. Turizmo paslaugų teorija. Turizmo samprata. Turizmo paslaugos. Turizmo paslaugų nauda tiekėjui ir vartotojui. Lietuvos ir estijos pagrindinių jūrinių uostų apžvalga. Lietuvos ir Estijos jūrų uosto raida. Klaipėdos ir Talino jūrų uostų infrastruktūra. Susisiekinas su kitais pasaulio jūrų uostais ir krovinių gabenimas. Kruizinė laivyba ir jūrų uostų partneriai. Turizmo paslaugos klaipėdos ir talino jūrų uostuose. Kelionių organizavimo paslaugos. Kruizinė laivyba ir keltai. Ekskursijų organizavimo paslaugos Klaipėdos ir Talino jūrų uostuose. Turizmo paslaugų Lietuvos ir estijos jūrų uostuose analizė. Lietuvos ir Estijos valstybių jūrų uostų SSGG palyginimas. Turizmo paslaugų Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostuose stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Turizmo paslaugų Talino ir Parnu jūrų uostuose stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Turizmo paslaugų kokybės palyginimas pagrindiniuose Lietuvos ir Estijos jūrų uostuose. Išvados. Rekomendacijos. Literatūros ir šaltinių sąrašas.


Jau nuo gilios senovės daugelis žmoniųsiejo savo gyvenamąją vietą su šalia esančiomis upėmis, ežeris o neretai ir jūra. Bėgant amžiams, žmonės išmoko panaudoti jūros teikiamus išteklius ne tik tam, kad galėtų patenkinti savo fiziologinius poreikius, bet ir ėmė keliauti, ieškodami naujų kraštų bei žemių. Šiandien jūra tarnauja ne tik kaip priemonė pervežti krovinius ar kitus žmonėms reikalingus išteklius, bet joje didelę dalį užima keleivių pervežimas, kruizinė laivyba ir kitos jūrų uosto teritorijoje įsikūrusių įmonių teikiamos turizmo paslaugos. Paslaugos negali būti teikiamos be gerai uostuose išvystytos infrastruktūros. Šiuolaikiniai jūrų uostai yra modernūs,turi geras sąlygas teikti su turizmu susijusias paslaugas.

Šiandien Baltijos jūroje yra išvystytas itin intensyvus laivų eismas, kuris leidžia uostams bendradariauti tarpusavyje ir plėtoti ne tik krovinių gabenimą, bet ir leidžia vystytis jūriniam turizmui. Turizmas,kaip viena iš klestinčių verslo šakų tiek Lietuvoje, tiek Estijoje užima nemažą dalį rinkos ir atneša tiek šalims, tiek jūrų uostams finansinę naudą. Pastarųjų metų statistiniai duomenys leidžia teigti, kadžmonės bent kartą per metus planuoja savo ir šeimos atostogas, norėdami pailsėti, susipažinti su kitų šalių kultūra, pažinti naujas vietoves.Vieni iš jų renkasi pažintines, kiti poilsines keliones. Daugelis neįsivaizduoja savo atostogų be apsilankymo prie jūros. Keliaudami, žmonės dažnai aplanko jūrų uosto teritorijoje esančius įžymius objektus.

Apibrėžti jūrų uosto teritoriją galimą dviem būdais. Siaurąja ir plačiąja prasme. Kaip teigia Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas „Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti“. Tačiau plačiąja prasme jūrų uostą galima suprasti ir kaip miestą, kuris dar gali būti įvardijamas kaip uostamiestis.

Problema - Kokios priežastys lėmė geresnį turizmo paslaugų išvystymą Lietuvos ir Estijos jūrų uostuose ? Kaip būtų galima pagerinti Lietuvos ir Estijos jūrų uotų teikiamas paslaugas?

Darbo objektas – Lietuvos ir Estijos jūrų uostų turizmo ištekliai

Darbo tikslas

Atlikus Lietuvos ir Estijos jūrų uostų turistinių išteklių palyginimą, įvertinti, kuris jūrų uostas yra pranašesnis ir kurio jūrų uosto turizmo paslaugos vartotojai įvertina geriau.

Darbo uždaviniai:

1.Pristatyti jūrų uostų raidą Lietuvoje ir Estijoje

2.

Lietuvos ir Estijos jūrų uostų turizmo ištekliai. (2015 m. Vasario 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-estijos-juru-uostu-turizmo-istekliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:25