Lietuvos ir Estijos mokesčių reformų palyginimas


Viešojo administravimo referatas. Įvadas. Lietuvos mokesčių sistema reformos ypatumai. Estijos mokesčių sistemos ypatumai. Apmokestinimo principai. Estijos mokesčių reforma. Lietuvos ir estijos mokesčių reformų palyginimas. Išvados. Literatūra.


Problema. Mokesčių reformų, dėl išsiplėtusios mokestinės bazės padidinančių valstybės biudžeto pajamas, atitikimas verslo lūkesčiams.

Darbo objektas – Lietuvos ir Estijos mokesčių reformos.

Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos ir Estijos mokesčių sistemų reformų panašumus bei skirtumus.

Darbo uždaviniai:

išnagrinėti esminius Lietuvos mokesčių sistemos reformos aspektus;

išanalizuoti Estijos mokesčių sistemą: nuo apmokestinimo principų iki reformos;

pateikti Lietuvos ir Estijos mokesčių sistemų palyginimą, akcentuojant veiklos principų panašumus bei skirtumus.

Lietuvos mokesčių sistema yra sudėtinga ir sunkiai suvokiama mokesčių mokėtojams, jos neįmanoma efektyviai valdyti. Įmonės mokesčių politika sąlygojama nepalankių, nenumatytų įvykių mokesčių srityje. Nuolatos egzistuoja rizika neteisingai ir ne laiku atsiskaityti su biudžetu ir rizika prarasti mokesčių lengvatas, pakeitus ar išleidus naujus mokesčių įstatymus.

Kaip matome iš pateiktos Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos schemos, Lietuvos mokesčių sistemoje dominuoja trys mokesčių grupės:

Mokesčių reforma Lietuvoje sukėlė prieštaringų vertinimų. Visuomenė skundžiasi, jog mokesčių našta didėja – tam pritaria ir kai kurie mokesčių ekspertai. Bet Lietuvos Vyriausybė deklaruoja vykdanti mokesčių naštos mažinimo politiką.

2002 metais įsigaliojo ar buvo priimti ir įsigaliojo nuo 2003 metų pradžios keturi pagrindiniai mokesčių įstatymai:

Pelno mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2002 metų sausio 1 d.);

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ( įsigaliojo nuo 2002 metų liepos 1 d.);

Akcizų įstatymas (įsigaliojo nuo 2002 metų liepos 1 d.);

išlaidų pripažinimo sąnaudoms supaprastinimas – leidžiama atskaityti viskas, kas susiję su pajamų uždirbimu, o ne tik tai, ką konkrečiai nurodo įstatymas;

pagreitintos amortizacijos įvedimas bei naujų tachnologijųnaudojimo skatinimas;

finansinių investicijų į įmones bei tuo pat metu ir į valstybę pritraukimas ( šiuo atveju neturimos omenyje materialios investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą);

Atsižvelgiant į iškeltus tikslus bei reikalavimus, galima išskirti pagrindines ir svarbiausias naujo Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, kurias galima būtų įvardyti kaip naujos įmonių pajamų apmokestinimo sistemos privalumus, palyginti su senąją sistema:

a) pelno mokesčio tarifo sumažinimas (pagrindinis pelno mokesčio tarifas – 15 %, palyginti su 24 % 2001 m.);

b) pagreitintos amortizacijos (nusidėvėjimo) sistemos įdiegimas (ypač skatinant aukštų technologijų įsigyjimą – suteikiant galimybę pagreitinti nudėvėti kompiuterinę techniką bei programinę įrangą, o taip pat iš karto įtraukti į sąnaudas mokslo tiriamuosius darbus);

c) nauja koncepcija apmokestinant dividendus: dalyvavimo išimtis (neapmokestinami dividendai, kuriuos gauna savininkai, valdantys daugiau nei 10 % įmonės akcinio kapitalo, kitu atveju dividendai apmokestinami 15 % vietoje buvusių 29 %);

d) priemonės dėl piktnaudžiavimo ir mokesčių planavimo (angl. tax avoidance) (CFC) taisyklės; pardavimas o ne nuoma; nuostolių perkėlimas; išmokos į tikslines teritorijas; hibridų apmokestinimas; susiję asmenys);

e) tarptautinio apmokestinimo (angl. transfer pricing) reglamentavimas (norėtume įdiegti (kelios priemonės naujuose įstatymuose jau priimtos) dvigubo apmokestinimo išvengimo priemonės, kurios kartu apimtų ir priemones, skirtas sumažinti mokesčių planavimą).

Pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti šiuos tikslus nuo 2003 metų įsigaliojusiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir kurios turėtų būti traktuojamos kaip naujosios gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos privalumai, palyginti su buvusia sistema, būtų šios:

Mokesčių konkurencijos problemą aštriai kelia didelių mokesčių šalių valdžią ir jų interesams atstovaujančios tarptautinės organizacijos. Mokesčių konkurencija vyksta dėl vartotojų, nes kiekvienas vartotojas nori pirkti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, O kas gi yra žalingos mokesčių konkurencijos kriterijus? Vienas iš jų - šalių nenoras keistis informacija apie piliečius, turinčius sąskaitas bankuose. Kitas kriterijus - ar vietos ir užsienio kapitalui taikomos skirtingos taisyklės ir ar mokesčių taisyklės pritraukia užsienio kapitalą. Šiems kriterijams neprieštaravo nei Estija, nei Lietuva, tačiau buvo jaučiamas neoficialus spaudimas nedaryti žalingos mokesčių konkurencijos (dėl pelno mokesčio panaikinimo Estijoje).

Lietuvos ir Estijos mokesčių reformų palyginimas. (2015 m. Rugsėjo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-estijos-mokesciu-reformu-palyginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:27