Lietuvos ir kitų ES šalių pagrindinių makroekonominių rodiklių palyginimas


Ekonomikos referatas.

Įvadas. BVP - bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam asmeniui 2010 - 2013m. Santikinis BVP vienam gyųventojuj 2010 - 2013m. Nedarbo lygis Lietuvoje ir ES šalyse per 2010 - 2013m. Darbo rinka. Užimtumas ir nedarbas. Inflaicija 2010m. Pasaulio ekonomikos raida 2010m. Infliacija 2011 - 2012m. Infliacija 2013m. Bendra infliacija Eurostat duomenimis nuo 2010 iki 2013m.


Problema. ES-27 šalyse žemės ūkio darbuotojų pajamų palaikymui skiriamos palyginti didelės, tačiau skirtingo dydžio tiesioginės išmokos. Ši praktika formuoja nevienodas ekonomines sąlygas konkuruojant globalizuotose rinkose. Problemą paaštrina labai skirtingos žemės ūkio produkcijos ir materialinių bei darbo išteklių kainos, nevienodos šalių gamtinės, klimatinės sąlygos ir tradiciškai susiklosčiusi skirtinga rinkos konjunktūra. Dabartiniu metu daugelyje šalių stebimas ekonominio ciklo nuosmukis, kuris pasireiškia per makroekonomikos rodiklius ir tiesiogiai turi įtakos visoms ūkio veikloms, neaplenkdamas ir žemės ūkio. Problema aktuali, nes rengiantis naujam ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui būtina palyginti ir įvertinti šalių žemės ūkio ekonominius rodiklius, kurie būtų pagrindu priimant valdymo sprendimus susijusius su tiesioginėmis išmokomis. Atžvelgus Lietuvos mokslininkų darbus žemės ūkio ekonominių tyrimų srityje matyti, kad juose analizuojama paramos įtaka įvairių tipų ūkių rezultatiniams rodikliams, atliekama ūkių ir atskirų žemės ūkio sektorių konkurencingumo vertinimas ir Lietuvos ūkių konkurencingumą apibūdinančių rodiklių analizė su kai kurių ES šalių analogiškais rodikliais. Straipsnio autorių manymu, Lietuvai jau eilę metų įsiliejus į bendrąją ES rinką, svarbu vertinti ir lyginti visų ES-27 ekonominius rodiklius, o ne tik kai kurių kaimyninių ES šalių. Be to, siekiant sudaryti prielaidas valdymo sprendimų pagrindimui, būtina žemės ūkio veiklos ekonominius rodiklius vertinti ne tik ūkio, bet ir šalies mastu. Agrarinės srities mokslininkai savo darbuose skiria nemažą dėmesį ir tiesioginių išmokų istorinei raidai ir Europos Komisijos siūlymų vertinimui. ES ekonomistų agrarininkų darbuose be istorinės raidos pateikiami tiesioginių išmokų įvairūs scenarijai, siekiantys šios pajamų palaikymo priemonės racionalesnio sprendimo. Autorių nuomone, šiuose darbuose tik fragmentiškai vertinta šalių žemės ūkio veiklos ekonominiai rodikliai bei jiems turintys įtakos veiksniai. Lietuvoje ES atskirų šalių gamybinių, struktūrinių ir ekonominių rodiklių gilesnė palyginamoji analizė buvo atlikta Lietuvai ruošiantis integracijai į ES. Kaip ir teigė autoriai, „atsirado būtinybė išryškinti žemės ūkio stipriąsias ir silpnąsias puses, įrodyti, kad šiam sektoriui reikalinga valstybės parama“. Buvo tikėtasi, kad paramos pagalba pavyks greičiau įveikti Lietuvos žemės ūkio ekonominius, technologinius ir struktūrinius skirtumus palyginti su ES senbuvėmis. Dabartiniu metu, ruošiantis naujam finansavimo laikotarpiui aktualu įvertinti Lietuvos ekonominių rodiklių pokyčius po įstojimo į ES ir atlikus lyginamąją analizę nustatyti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus vietą ES -27 šalių tarpe.

2010 m. pasaulio ekonomika pradėjo atsigauti po globalios finansinės krizės sukeltogilaus nuosmukio, pamažu padidėjo vartojimas ir investicijos, išaugo tarptautinė prekyba.Pasaulio ūkis labai stiprėjo pirmąjį pusmetį. Metų antrojoje pusėje, kai kurioms valstybėms ėmusis fiskalinės konsolidacijos ir sumažėjus skatinamųjų priemonių poveikiui, ekonomikos plėtra šiek tiek sulėtėjo, tačiau tapo tvaresnė. Vidaus paklausa buvo itin menka. Ji pradėjo pamažu augti tik antrąjį pusmetį. Privatų vartojimą ribojo sudėtinga darbo rinkos padėtis. 2010 m. vis dar mažėjo vidutinis darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius. Atsargūs namų ūkių ateities lūkesčiai skatino taupyti, šitaip buvo ribojamas privatus vartojimas. Šiek tiek ūgtelėjo vidaus investicijos, nes jų pagausėjo valstybiniame sektoriuje į inžinerinius statinius ir gamybos priemones. Dėl vangios vidaus paklausos ir palankių užsienio paklausos pokyčių 2010 m. ir toliau buvo einamosios sąskaitos perteklius. Nors prekių balansas pablogėjo, deficitas tebebuvo gerokai mažesnis nei prieš ekonomikos nuosmukį. Prekybos paslaugomis perviršis 2010 m. pastebimai ūgtelėjo. Kaip ir anksčiau, einamosios sąskaitos balansą teigiamai veikė einamieji pervedimai, iš esmės tai buvo ES struktūrinių fondų parama ir emigrantų pervedimai į Lietuvą. Didelis nedarbas ir menkas darbo užmokestis mažino namų ūkių galimybes grąžinti kreditus.Kita vertus, nepaisant sunkios namų ūkių finansinės padėties, paskolų fiziniams asmenims portfelio kokybė buvo geriausia, palyginti su kitais bankų skolininkais, o per 2010 m. Namų ūkiai sugebėjo padidinti savo finansinį turtą – daugiausia kaupdami grynuosius pinigus bei pervedamuosius indėlius – ir kartu sumažinti įsipareigojimus bankams.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3294 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 78 KB
  • Lietuvos ir kitų ES šalių pagrindinių makroekonominių rodiklių palyginimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos ir kitų ES šalių pagrindinių makroekonominių rodiklių palyginimas. (2016 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-kitu-es-saliu-pagrindiniu-makroekonominiu-rodikliu-palyginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:27