Lietuvos ir Prancūzijos santykiai


Viešojo administravimo referatas. Įvadas. Lietuvos ir Prancūzijos santykių istorija. Lietuvos ir Prancūzijos santykių eiga. Dabartiniai Lietuvos ir Prancūzijos santykiai. Išvados. Literatūra.


Darbo uždaviniai:1. Apžvelgti Lietuvos ir Prancūzijos santykių istoriją.2.Susipažinti su Lietuvos ir Prancūzijos santykių eiga.3.Aprašyti dabartinius Lietuvos ir Prancūzijos santykius.Darbo metodai:

mokslinės literatūros analizės metodas pasirinktas siekiant supažindinti su Lietuvos ir Prancūzijos santykių eiga bei jų istorija;

norminių aktų, dokumentų, duomenų, ataskaitų analizės metodas leido susipažinti bei aprašyti Lietuvos Respublikos ir Pancūzijos dabartines bendradarbiavimo sritis.

Internetinių šaltinių analizės metodas pasirinktas informacijos, apie dabartinius Lietuvos ir Prancūzijos tarpusavio santykius, rinkimui.

1. Lietuvos ir Prancūzijos santykių istorija Lietuvos ir Prancūzijos tarpusavio bendradarbiavimo pradžia buvo po Nepriklausomybės akto, kuomet Vytautas Landsbergis vyko į Prancūziją susitikti su prezidentu Francois Mitterrand`u. Nors šių dviejų valstybių atstovų nuomonė partijų atžvilgiu nesutapo, o Mitterrand`as turėjo tvirtą nuostatą nekenkti TSRS, šis susitikimas buvo pamatas tolesniam draugiškų santykių bei paramos, kurios tuo metu labai reikėjo, siekimui. Didieji Prancūzijos dienraščiai citavo V. Landsbergio pasakymą, jog Lietuva nenori būti sudaužyta it porceliano puodelis. Įvyko aukšto lygio susitikimai su F. Mitterrand’u, taip pat su užsienio reikalų ministru R. Dumas’u, kurių metu buvo kalbama apie padėtį Lietuvoje, Rusijos kariuomenės išvedimą. Prancūzijos Prezidentas pažadėjo, kad Prancūzija rems Lietuvą politiškai ir palaikys ją sprendžiant armijos išvedimo problemą, taip pat pažadėjo suteikti kreditų. Aptartos Paryžiaus ir Vilniaus bendradarbiavimo galimybės su J. Chirac’u. Be to V. Landsbergis susitiko su kultūros ministru J. Lang’u, biudžeto ministru M. Charasse, konstitucinės tarybos prezidentu M. Badeutier. Deja, už Lietuvos ir Prancūzijos ribų, užsienio spaudoje šis vizitas liko nepastebėtas.

Kadangi patys Prancūzai Lietuvą nuoširdžiai palaikė, netrukus Senatas ir Nacionalinė asamblėja pakvietė Lietuvą antrajam Lietuvos atstovų oficialiam vizitui į Prancūziją. Lietuvai atstovauti į Prancūziją vyko Aukščiausios Tarybos pavaduotojas Kazimieras Motieka, Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris ir savivaldybių komisijos narė R. Rastauskienė. Minėti Lietuvos atstovai susitiko su Prancūzijos Senato pirmininku A. Poheriu, kuris tuo metu buvo antras po prezidento valstybės asmuo. Šio susitikimo metu, paaiškėjo, jog A. Poheris palankiai vertina Lietuvos Kovo 11-tosios aktą, ir mato jį kaip „visiškai pagrįstą, juridiškai idealų dokumentą, be jokių užuolankų išreiškiantį tautos apsispendimą.“ (landsbergio knygos pavadinima irasyt)

Minėto susitikimo metu, paaiškėjo, jog Prancūziją domina politinis stabilumas Respublikoje, Tarybų Sąjungos galimi veiksmai, Tarybinės kariuomenės elgesys, Lietuvos požiūris į M. Gorbočiovo sprendimus. Susitikimo metu buvo pabrėžta, jog Prancūzija įžvelgia realų pavojų Lietuvos nepriklausomybei ir to neslepia. Buvo gautas tvirtas pažadas remti Lietuvą iki pat Nepriklausomybės gavimo.

Lietuvos ir Prancūzijos santykiai. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-prancuzijos-santykiai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:51