Lietuvos ir Prancūzijos švietimo sistema lyginamopji analizė


Vidurinis mokslas prancuzijoje. Mokslo sistema prancūzijoje. Prancuzu svietimo sistema. Prancūzų mokyklos reforma.

Pedagogikos analizė. Prancūzijos švietimo sistema , jos istorinė raida. Ikimokyklinis mokymas. Pradinis mokymas. Vidurinis mokymas. Aukštasis mokslas. Privatus mokymas. Lietuvos švietimo sistema , jos istorinė raida. Lietuvos ir Prancūzijos palyginimas. Mokytojų rengimo. Vidurinį mokymą. Žemesnysis vidurinis mokymasis. Aukštesnysis vidurinis mokymasis.


Prancūzijos švietimo sistema, jos istorinė raida. Pirmosios mokyklos šalyje (Galijoje) veikė dar romėnų valdymo laikais. XIII amžiuje įkurti universitetai Paryžiuje, Tulūzoje, Monpeljė, Avinjone. Prie jų veikė vidurinės mokyklos. Po Prancūzijos revoliucijos panaikinta luominė švietimo sistema, paskelbtas visiems bendras mokslas. Įkurtos valstybinės pradinės ir vidurinės mokyklos, atskirtos nuo bažnyčios. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje priimti svarbūs įstatymai: sukurta valstybinių vidurinių mokyklų mergaitėms (1881 m.), įvestas nemokamas pradinis mokslas (l881m.), privalomas 6-13 metų vaikams (1882 m.). 1936 metais mokymasis pailgintas iki 14 amžiaus, 1967 metais - iki 16 metų. (Ušeckienė, 2003).

Mokymo pasaulietiškumą garantavo vadinamųjų laisvųjų mokyklų steigimas. Vaikus mokyti galėjo ir namuose (patys tėvai arba kitas jų parinktas asmuo). Mokykla tapo neutrali, programose neliko religijos dėstymo bei religinių apeigų. Šie įstatymai reglamentavo ir pradinės mokyklos mokymo programą. Jos apimtis ilgai išliko nepakitusi. 1905 m. įstatymas galutinai Bažnyčią atskyrė nuo valstybės.XX a. 4-ame dešimtmetyje įvestas nemokamas mokslas valstybinėse vidurinėse mokyklose. (Ušeckienė, 2003).

1959 m. įvedus laisvąjį mokymą, mokymo įstaigoms suteiktas pusiau valstybino, pusiau privataus mokymo juridinis statusas. Tuo laikotarpiu 6 metų amžiaus vaikai pradinį mokymąsi pradėdavo parengiamajame kurse. Po to baigdavo dvi elementariojo ir dvi vidurinio kurso klases. Visos šios klasės sudarė elementarųjį pradinio mokymo ciklą. Baigę šį ciklą, mokiniai tęsdavo mokslą aukštesniajame vienų metų kurse ir išleidžiamajame kurse, kur mokymas truko dvejus metus.(Žilinskas, 1989).

Apie mokytojų rengimo problemas Prancūzijoje buvo pradėta kalbėti po Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos. Tuo metu susirūpinta mokymo programomis. Kai 1830 m. švietimo ministru tapo F. Gizo Prancūzijoje galutinai įtvirtintas pradinių klasių mokytojų rengimas. Tuo metu šalyje įsikūrė 36 pedagoginės mokyklos. (Žilinskas, 1990).

1879 m. Ž. Feri tapus šalies švietimo ministru, pedagoginės mokyklos buvo įteisintos įstatymu. Jis numatė visuose šalies departamentuose būtinai įkurti pedagogines mokyklas atskirai vyrams ir moterims. Mokymas juose tuo metu atitiko tuo metu organizuotą pasaulietinį, privalomą ir nemokamą pradinį mokymą. 1883 m. įsikūrė dvi aukštosios pedagoginės mokyklos. Visų šių mokyklų struktūra nepatyrė esminių reformų iki 1940 m. nuo 1940 m. iki 1968 m. šios mokyklos buvo vienmetės, o nuo 1968 m. – dvimetės. 1979 m. Švietimo reforma mokytojų rengimą pratęsė iki 3 metų. (Žilinskas, 1990).

1947 m. paskelbtas Lanževeno – Valono mokymo reformos planas pasisakė už tai, kad visi mokytojai įgytų aukštąjį išsilavinimą. Nuo 1950 m. Prancūzijos universitetuose pradėta dėstyti naujas mokomasis dalykas – lyginamojo pedagogika. (Žilinskas, 1990).

Po 1967 m. švietimo reformų Nacionalinis pedagoginės dokumentacijos ir tyrinėjimų institutas atliko pradinės mokyklos tyrimus šiomis kryptimis:

Visų šių tyrinėjimų rezultatas tas, kad po 1969 m. švietimo reformos Prancūzijoje buvo pertvarkytas dalykinis mokymas. Pasikeitė jo turinys bei svaitės laiko dėstomiesiems dalykams paskirstymas. Svarbiausias tų metų pradinės mokyklos reformos bruožas buvo tas, kad prancūzų pedagogai susižavėjo integruotu mokymu. (Ušeckienė, 2003).

1980 m. priimtos naujos mokymo programos papildė pradinės mokyklos mokymo turinį ir patikslino pedagoginius tikslus. Bendroje perspektyvoje buvo numatyta globalinį ugdymą įvesti kiekvienoje klasėje. (Žilinskas, 1990).

Ikimokyklinis mokymas. Nors jis Prancūzijoje neprivalomas, tačiau 2- 5 metų vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo institucijas, yra labai daug. 85 proc. tokių institucijų Prancūzijoje yra valstybinės, o kitos- privačios.

  • Pedagogika Analizės
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (4007 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos analizės
  • Microsoft Word 32 KB
  • Lietuvos ir Prancūzijos švietimo sistema lyginamopji analizė
    10 - 4 balsai (-ų)
Lietuvos ir Prancūzijos švietimo sistema lyginamopji analizė. (2015 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-prancuzijos-svietimo-sistema-lyginamopji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:14