Lietuvos ir skandinavijos santykiai


Psichologijos referatas.

Lietuvos ir skandinavijos santykiai.


Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir Skandinavijos šalių santykius po 1990 m.

Išanalizuoti Skandinavijos šalių ir Baltijos valstybių santykius.

Visa pateikiama informacija šioje darbo dalyje yra paimta iš LR Statistikos departamento puslapio bei iš Laisvosios enciklopedijos (Wikipedia).

2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo: Danija 15,2 proc., Švedija 15,0 proc., Vokietija 11,4 proc., Rusija 8,4 proc., Suomija 7,8 proc.

99 proc. šalies elektros pagaminama hidro- ir geoterminėse elektrinėse.

Gerai vykdoma fiskalinė politika lėmė nemažą biudžeto perviršį 2001 m., kuris 2002 m. buvo sumažintas perpus dėl pasaulinės ekonomikos stangacijos, mažėjančių biudžeto įplaukų ir padidėjusių vyriausybės išlaidų. Švedijos centrinio banko (Riksbank) pagrindinis tikslas yra infliacijos lygio stabilizavimas, kuris turi siekti 2 proc.. 2003 m ekonomikos augimas buvo lėtas, tačiau pagreitėjo 2004 m. 2003 m. rugsėjo 14 d. referendume Švedijos rinkėjai atmetė siūlymą prisijungti prie euro zonos

Viena iš Skandinavijos šalių istorijos ypatybių yra ta, kad jose (išskyrus iš dalies Danija bei Suomija) niekada nebuvo didelio atotrūkio tarp socialinių sluoksnių, būdingų despotijoms arba sustabarėjusių feodalinių santykių visuomenėms. Valstiečių luomas ten nuo seno buvo laisvas. Senovėje tokia visuomenės struktūros specifika sudarė palankias sąlygas ekspansijai, vėliau paskatino įsigalėti protestantizmą, palankų kapitalizmui augti, ir turėjo įtakos modernios pilietinės visuomenės formavimuisi, įgijusiam ypatingą gerovės valstybės modelį (šia prasme ypač pažymėtinas vadinamasis švediškasis socializmas).

Kita Skandinavijos šalių ypatybė ta, kad istorijos eigoje jos nepatyrė rimtesnių svetimų invazijų. Užpuolikų, matyt, neviliojo palyginti šaltas klimatas ir nederlingos žemės. Žinoma, kad dar V-VI mūsų eros amžiais dabartinėje Danijoje, Švedijoje bei Norvegijoje jau gyveno germanų gentys, dažnai apibūdinamos bendru normanų pavadinimu. Toks etnokultūrinis bendrumas ir tęstinumas nėra būdingas Vakarų Europai bei JAV (Valstybės pagrindai. Tarptautiniai santykiai: mokomoji knyga, 1996).

Greta kultūrinių ir etninių ryšių Skandinavijos valstybes siejo ir sieja bendrų politinių institucijų saitai. Pagal 1397 m. Kalmaro uniją Danija faktiškai pajungė Švediją bei Norvegiją. Tačiau XVI a. Švedija, pasinaudodama susilpnėjusia Danijos galia bei politinio ir tautinio vientisumo kontinentinėje Europoje trūkumu, sugebėjo atsipalaiduoti nuo priklausomybės Danijai, pajungti Suomiją ir dalį Livonijos, t.y. išplėsti savo valdą abipus Baltijos jūros. Vis dėlto Švedija stokojo žmonių ir ekonominių išteklių, todėl ilgai nesugebėjo išlaikyti šių naujųjų valdų. XVIII a. pradžioje sustiprėjusi Petro I Rusija pradėjo rimtai reikšti pretenzijas į rytinę Baltijos jūros pakrantę. Po Šiaurės karo Rusija atėmė iš Švedijos Livoniją, o 1808-1809 m. kare su Rusija Švedija prarado visą Suomijos teritoriją. Tačiau tos pačios Rusijos padedama perėmė iš Danijos Norvegiją, kuri visiškai nepriklausoma tapo tik 1914 m. (Wahlbeak K., 1986, p. 7-8).

XIX a. pradžioje Skandinavijos valstybėse išryškėjo tendencija balansuoti šiuose valstybių konfliktuose:

1) 1800-1815 m. tarp Prancūzijos, siekiančios kontinentinės ekspansijos, ir Didžiosios Britanijos, kaip jūrinės galios;

2) 1853-1856 m. tarp D. Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos, kaip kontinentinės galios;

3) 1914-1918 m. tarp jūrinių Antantės valstybių ir kontinentinės Vokietijos;

4) 1939-1945 m. tarp jūrinių demokratinių valstybių ir kontinentinės Vokietijos;

5) Šaltojo karo metais tarp jūrinių demokratinių valstybių ir kontinetinės Sovietų Sąjungos.

Nepaisant Skandinavijos šalių bendrumo, kiekviena jų atskirai turėjo savo balansavimo politiką su savomis ypatybėmis.

Danija. Nuo XIX a. vidurio Danijai grėsmę kėlė Vokietija. Šis veiksnys lėmė Danijos užsienio politiką: atramos prieš Vokietiją ieškota Didžiojoje Britanijoje, tačiau dėl jos rezervuotumo Danija buvo priversta balansuoti tarp šių valstybių. Kartu Danija atliko svarbų tarpininkės vaidmenį D. Britanijai ieškant Rusijoje sąjungininkės prieš Vokietiją. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo Danijos užsienio politika suprastėjo, nes išryškėjo vertybių riba tarp Vakarų jūrinių valstybių demokratijos principų ir Rytų kontinentinio despotizmo atmainų. Danija tapa NATO nare steigėja ir viena aktyviausių atlantizmo idėjų propaguotoja Europoje (Laurinavičius Č., Motieka E., Stankus N., 2005).

  • Psichologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3733 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Lietuvos ir skandinavijos santykiai
    10 - 7 balsai (-ų)
Lietuvos ir skandinavijos santykiai. (2016 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-skandinavijos-santykiai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:44