Lietuvos ir vokietijos makroekonominių rodiklių analizė ir vertinimas


Vokietijos makroekonominiai rodikliai. Vokietijos makroekonomika. Vokietijos ekonomine analize. Ekonominės veiklos makroekonominių rodiklių tendencijos. Lietuvos makroekonomines tendencijos ir. Lietuvos ir vokietijos makroekonomiliurodikliu analize ir vertinimas. Bvp analizė magistro. Belgijos makroekonominiai rodikliai. Lietuvos makroekonominis vertinimas. Vokietijos analize.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Lietuva. Vokietija. Rg . Bvp sudėtis pagal pagrindines veiklos sritis/produktų grupes. Rg . Mokėjimų balansų rodikliai, disbalanso šaltiniai. Rg . Užsienio prekybos (eksporto ir importo) tendencijos ir sudėtis pagal šalis. Rg . Kainų lygio (infliacijos) rodikliai ir jų kaita. Rg . Užsienio investicijos ir ilgalaikių palūkanų norma. Rg . Valstybės skola, valstybės biudžetas ir jo pasiskirstymas. Rg . Ekonominis augimas ir ekonominės raidos cikliškumas. Rg . Užimumo rodikliai. Visuomenės senėjimas. Nedarbas. Rg . Gyventojų disponuojamosios pajamos: darbo užmokestis, socialinės išmokos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šių mokslo metų pirmajame semestre turėjome makroekonomikos teorines bei praktines paskaitas. Makroekonomika – tai ekonomikos mokslo šaka, kuri tiria bendrąją ekonomikos veiklą, ekonomikos kaip visumos funkcionavimą.

Makroekonomikos pratybų metu nagrinėjome Lietuvos makroekonominius rodiklius: bendrąjį vidaus produktą, mokėjimo balanso rodiklius, užsienio prekybos tendencijas ir sudėtis, kainų lygio rodiklius ir pokyčius, analizavome Lietuvos importo ir eksporto rodiklius, nustatėme, kurios veiklos sritys sudaro didžiausią dalį mūsų šalies skolos ir kurios sritys yra labiausiai išvystytos.

šio referato tikslas yra plačiau susipažinti su makroekonominiaisLietuvos respublika - valstybė pačiame geografinės europos centre (baltijos jūros pietrytinėje pakranpolitinė situacija – Lietuvos respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Pirmame Lietuvos konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia administracinis suskirstymas – Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskvokietijos federacinė respublika – didžiausia pagal gyventojų skaičių europos šalis. Pagal bvp dydį ketvirta pasaulyje ipolitinė situacija – vokietija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Dabartinė konstitucija priimta 1949 m. Valstybės vadovas – federacijos prezidentas (bundesprezidentas). Įstatymų leidžiamoji valdžia – bundestagabendrasis vidaus produktas (bvp) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), naudojant šalies ekonomikos išteklius, rinkos kainų suma.

Kitaip, bvp – pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.

Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos rinkos kainos ir gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų. Visos šalies mastu bvp apimtį nustatant gamybos būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta kiekvienoje ekonomikos šakoje (žemėsLietuvos bvp nuolat auga, tačiau lyginti su vokietijos, pasaulio ekonomikos bvp yra sunku. Lietuvos bvp 2000 m. Buvo 167 kartus mažesnis negu vokietijos, bet jau 2007 tik 85 kartus. Galima pastebėti džiugią tendenciją, kad Lietuvos bvp atsilikimas nuo vokietijos bvp mažėja, bent jau imant ne tikslius skaičius, o kartus.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 21 puslapis (2352 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 659 KB
  • Lietuvos ir vokietijos makroekonominių rodiklių analizė ir vertinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos ir vokietijos makroekonominių rodiklių analizė ir vertinimas. (2010 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-ir-vokietijos-makroekonominiu-rodikliu-analize-ir-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:37