Lietuvos istorija špera


Krikščionybės platinimo būdai. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes pasekmės.

Istorijos Špera. Magdeburgo teisė. Pirmosios viduramžių mokyklos. Xii romaninis stilius. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes priežastys ir pasekmės. Krikščionybės platinimo būdai. X. Krikščionių bažnyčia skilo į katalikų vakarų ir stačiatikių rytų. Bažnyčios įtaka. Kryžiaus karai xi xii amžius. Saulės mūšis. Šiaulių mūšis. Mindaugo krikšto priežastys. Durbės mūšis. Lenkija tapo Lietuvos sąjunginike kovoje su ordinu , jogailai atiteko lenkijos sostas 1385 krėvos sutartis. Lietuvos krikšto priėmimo priežastys. Reformacija ir kontreformacija Lietuvoje. Martynas mažvydas. Mikalojus Daukša. Vilniaus universitetas. Valakų reforma. Luomų ir kitų sluoksnių pagrindinės teisės ir prievolės. Statutai Liublino unija. Stepono batoro nuopelnai. Karai su švedija ir rusija. Prancūzijos didžioji revoliucija. Priimama Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Revoliucijos rezultatai. Napoleono bonaparto pertvarkymai prancūzijoje. Vienos kongresas. Įkurta šventoji sąjunga. Atr padalijimų priežastys. Pirmasis atr padaijimas. Įsteigiama edukacinė komisija. Ketverių metų seimas. Priimta konstitucija 1791 gegužės. Antrasis atr padalijimas. Trečiasis atr padalijimas. Pramonės perversmas. Tautų pavasaris. Vokietijos suvienijimas. Oto von Bismarkas. Lietuva rusijos imperijos valdžioje. Tautinis atgimimas Lietuvoje. Filomatų ir filaretų draugijos. 1831 metų sukilimas Lietuvoje ir lenkijoje. Baudžiavos panaikinimas. 1864 sukilimas Lietuvoje ir lenkijoje. Spaudos draudimo metai Aušra “ 1883 , varpas “ 1889 , tėvynės sargas “. Politinių partijų kūrimasis. Pirmoji susikūrė socialdemokratū partija. Įkurta Lietuvos demokratų partija. Leituvos krikščionių demokratų partija. Didysis vilniaus seimas 1905 metais. Pirmasis pasaulinis karas Politiniai siekiai. Vilniuje konferencija. Vasario 16 dieną Lietuvos taryba pasirašo Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktų panašumai ir skirtumai. Vudro vilsono 14 punktų taikos programa. Paryžiaus taikos konferencijos nutarimai. Įkurta tautų sąjunga. Naujausieji laikai sovietų rusija po pirmojo pasaulinio karo. Fašizmas. Benito musolinis. Italijos fašistų žygis į roma 1922 metais. Fašizmui būdinga. Didžioji ekonominė krizė. Metais prasidėjęs nacistinis valdymas. Tarptautiniai santykiai ketvirtajame dešimtmetyje. Miuncheno susitarime. Pasirašomas molotovo – ribentropo paktas , nepuolimo sutartis , ir slaptaisiais protokolais pasidalija įtakos sferas.


viduramžiais: frankų (V a.) CHLODVIGAS I PRIEME KATALIKYBE, slavų (Kijevo Rusia VLADIMIRAS SVIATOSLAVICIUS IVEDE KRIKSCIONYBE BIZANTIJOS STACIATIKYBES FORMA,

Pirmosios viduramžių mokyklos kūrėsi vienuolynuose ir prie bažnyčių. XI a. pradeda steigtis universitetai. Būdavo keturi fakultetai: filosofijos, teologijos, teisės ir medicinos. Visi mokslo darbai rašomi lotynų kalba. Žinių apie pasaulį suteikdavo kronikos, Biblija, pirklių ir keliautojų pasakojimai, žemėlapiai. Vienuolynai – švietimo ir mokslo centras. Knygas perrašinėjo vienuoliai ir skriptoriai.

X-XII ROMANINIS STILIUS: paprastumas, masyvumas, storos sienos, maži langai, masyvūs bokštai.

GOTIKA XII: trijų arba penkių dalių bazilikos, aukšti pastatai, aukštos, smailios arkos, vitražiniai, dideli langai, rožės formos langas.

KRIKŠČIONYBĖS PLATINIMO BŪDAI: valdovas, priėmęs krikštą, tapdavo karaliumi. Skleidė misionieriai, pagoniams grasoma mirtimi, jeigu jie nesikrikštyja, tremiami nepaklūsnieji, popiežius palaikė imperatorius, valdovai vertė pavaldinius priimti krikščionybę.

BAŽNYČIOS ĮTAKA: visi klausė popiežiaus, plito raštas, mokslas, formavosi nauja moralė, vienuoliai buvo išsilavinę, rūpinosi knygų perrašinėjimu, tapdavo mokslininkais, mąstytojais, mokytojais, skriptoriais, rašydavo metraščius, praeities įvykius. Plito relikvijų garbinimas, moralės kodeksas. Buvo steigami universitetai, moklas iš bažnyčios. Literatūra – religinio pobudžio. Menas plėtojosi bažnyčiose. Paprotys tuoktis, krikštyti vaikus, laidoti mirusiuosius. Formuotas rūpestingos motinos įvaizdis, įvestas laiko skaičiavimas.

MINDAUGO KRIKŠTO PRIEŽASTYS: prieš Mindaugą kilo vidaus karas, Livonijos karuomenės spaudimas, Mindaugui buvo pasiūlita karūnuotis ir priimti krikštą. Krikštą Mindaugas įr jo šeima priima 1251, karūnuotas 1253. KRIKŠTO REIKŠMĖ: užbaigtas Lietuvos valstybės kūrimas, užtikrinta valdžia įpėdiniams.

MINDAUGO VIENIJAMA LIETUVA: išvaryti varžovai jėga, išžudyti, priversti paklusti, traukiami į savo pusę užmezgiant giminystės ryšius. VALDYMO REIKŠMĖ: suvienytos lietuvių žemės, sukurtos valstybės institucijos, atrėme kryžiuočių puolimą, praplėtė teritoriją Rusios žemėse.

GEDIMINO VALDYMAS:Gedimino laiškai į Vakarų Europą, siekė pralaužti politinę ir ekonominę blokadą, pasikviesti į Lietuvą amatininkų, pirklių, žemdirbių, skatinama prekyba, kultūros raida, įveikta politinė izoliacija. IŠPLĖSTOS ŽEMĖS diplomatiniais būdais, ginklu ir vaikų vedibomis. SIEKĖ DIPLOMATIŠKAI SPRĘSTI KRIKŠTO PROBLEMĄ, tačiau nelabai sekėsi dėl žemaitijos priešinimosi (juos labai puldinėjo Ordinas). Su Ordinu sudarė 4 metų paliaubas.

KĘSTUTIS IR ALGIRDAS (GEDIMINO SŪNŪS):Kęstutis gynė žemes nuo Ordino, Algirdas siekė prijungti rusų teritorijas. Prijungė daug žemių, LDK tapo didžiausia Europos valstybė. KRIKŠTO KLAUSIMAS:buvo siūlita ne vieną kartą krikštytis, tačiau Kęstutis atsisakė. Siekta susitarimo diplomatiškai, susitariant su tam tikromis sąlygomis.

JOGAILOS(ALIRDO SŪNAUS) IR KĘSTUČIO VALDYMAS:Jogaila pašalino Kęstutį ir Vytautą(Kęstučio sūnų), tapo vienvaldis. KRIKŠTO PROBLEMA:susitarta su Ordinu, jog bus apkrikštyta ir taps sąjungininku. Priėmė Lenkijos pasiūlymą, tapti valdovu LDK ir Lenkijos. LENKIJA TAPO LIETUVOS SĄJUNGINIKE KOVOJE SU ORDINU, JOGAILAI ATITEKO LENKIJOS SOSTAS 1385 KRĖVOS SUTARTIS. Lietuvai reikėjo priimti krikštą, kad Ordinas nebepuldinėtu, sujunti LDK ir Lenkijos jėgas kovoms, derlingos Lietuvos žemės Lenkijai, pirklių interesai. REIKŠMĖ:bendra karinė galia, Jogaila pripažintas karaliu ir monarchu, po susijungimo liko atskiromis valstybėmis (nepanaikino valstybingumo).

LIETUVOS KRIKŠTO PRIĖMIMO PRIEŽASTYS: galimybė sujungti lietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais, krikštas atima preteksta kryžiuočių puldinėjimams, Lenkija pasiūlė užimti Lenkijos karaliaus sostą (1385 Krėvos sutartis)

1387 JOGAILOS PRIVILEGIJOS: Vilniaus vyskupas apdovanotas žemėmis, atleistos nuo mokesčių, prievolių, duoklių. Apsikrikštijusiems bajorams – atleidimas, nuo prievolės dvarui, patvirtinta privatinės nuosavybės teisė į žemę, teisė valdyti, parduoti, mainyti pilis, kaimus, namus. Suteikta nuosavybės teisė į turtą ir žemę. Duota pradžia baudžiavos formavimuisi. Vilniaus miestiečiams – teisė turėti savivaldą (Magdenburgo teisė).

  • Istorija Šperos
  • 2014 m.
  • 4 puslapiai (8049 žodžiai)
  • Istorijos šperos
  • Microsoft Word 49 KB
  • Lietuvos istorija špera
    10 - 4 balsai (-ų)
Lietuvos istorija špera. (2014 m. Rugpjūčio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-istorija-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:20