Lietuvos istorija XIII - XVIII a.


Istorijos konspektas.

XIII. pirmos pusės geopolitinė padėtis ir Lietuvos teritorijos. Lietuvos valstybės susiformavimo problematika istoriografijoje. Individualiosios nuosavybės raida. XIII. vid. 1249 1251 vidaus krizė. Žemaičių karo vadas Algminas ir jo „ Baltų vienybės “ idėja Durbės mūšis ir jo padariniai. Pomindauginė sumaištis valstybėje – Treniota , Vaišelga , Švarnas. Traidenio valdymas. Baltų senieji tikėjimai , religinės reformos. Gedimino laikų Lietuvos valstybės raidos bruožai. Algirdo ir Kęstučio vidaus bei užsienio politika. Konfliktas valdančioje viršūnėje po Algirdo mirties. 11. Krėvos sutartis LDK krikštas. Vokiečų ordino problemos išsprendimas XV. Ponų tarybos susiformavimas ir jos vieta valstybės gyvenime. DLK Kazimiero valdymas. Santykiuų su Maskvos kunigaikštuyste užaštrėjimas XV as. pab. – XVI. I pusėje. Reformacija LDK ir Mažojoje Lietuvoje. Zigmanto Vazos bandymai stiprinti valdovo valdžią 1606 1608m. Pagal Kiaupa , Kiaupiene. Pradžios karai su Švedija. Chodkevičius Salaspilio mūšis Altmarko bei Štumsdorfo paliaubos. Vid. ukrainiečių sukilimas Ukrainos atsiskyrimas nuo LLR. Vid. karas su Rusija ir Švedija Reformų bandymai paskutiniaisiais Jono Kazimiero valdymo metais. Kaributui Višnioveckiui ir. Sobieskiui Augusto II isšrinkimas LLR valdovu ir tarptautinė padėtis. Didikų oligarchinė valdžia , jų tarpusavio kovos Valkininkų kautynės. Šiaurės karas ir jo pasekmės LDK Nebylusis " seimas kelias į jį , jo nutarimų pasekmės tolesnei LLR raidai. Lenkijos Lietuvos valstybės sosto krizė 1733. - Augusto III išrinkimo aplinkybės , jo valdymas.


Lietuvos valstybės pradžią liudija Ipatijaus metraštis, sutartis su Voluine lapas. Jame minimi 21 kunigaikštis, penki vyresnieji tarp jų ir Mindaugas.

1207 metais žygiui į vokiečių kariaujamas Padauguvio žemes kariai buvo renkami visoje Lietuvoje. 1212m. lietuvių kunigaikštis Dangerutis sudarė prieš Livoniją nukreiptą sutartį su Naugardu, 1219 sutartį su Voline sudarė 21 lietuvių kunigaikštis. Pasak Kiaupos, Dangeručio valdžia turėjo apimti didelę teritoriją., kitaip Naugardui nebūtų prasmės su juo tartis. Tarp sutartį sudariusiųjų buvo vyresnieji kunigaikščiai – Živibundas, Dausprungas su broliu Mindaugu, Daujotas su broliu Vilikaila... Visi jie veikė bendrai.

Kai kurie istorikai teigia, kad Lietuva buvo suvienyta jau prieš 1219 metų sutartį, taip teige Henrikas Paskievičius.

Vienijant lietuvių žemes trukdė išoriniai ir vidiniai veiksniai. Tuo metu Livonijoje tvirtinosi Kalavijuočių ordinas, katalikų bažnyčia, vokiečių pirkliai. Nuo 1228 m. Lietuva buvo minima kaip pagoniškos žemės kurias buvo norima nukariauti. Livonija kišosi ir į Lietuvos vienijimą. Vienijimas turėjo vykti XIIIa. 3 iajam, 4-ajam deš. Be Mindaugo šaltiniuose kiti 1219 m. sutarties dalyviai neminimi. Pasak jų, Mindaugas veikė ginkli, konkurentus kai kuriuos išžudęs, kiti kunigaikščiai buvo paklusę, o kitus vedybomis palenkė į savo pusę. Taip Lietuvos vienijimas yra laikomas Mindaugo nuopelnu, tai buvo pirmasis Lietuvos valstybes etapas.

Išeities tašku imkime 1248 m. Mindaugas šiu metu pabaigoje i karo žygi išsiunčia ne tik abu savo brolio sūnus, Tautvila ir Gedvydą, bet ir dėde Vykintą. Tačiau nesimato, kad žygyje būtu dalyvavusi žemaičiu kariuomenė. Aišku, negalima kategoriškai teigti, kad jos ten nebuvo, tačiau šaltiniai to nenurodo. Tai, kad Vykintas buvo Tautvilo dėdė, padėjo nulemti bent jau vakarinės dalies žemaičiu dalyvavimo ne Mindaugo pusėje. Kokie veiksmai buvo daromi rytinės pusės, dar reikėt atidžiau ištirti. Bet kuriuo atveju Mindaugo ir Tautvilo kova dėl valdžios tiek žemaičius, tiek ir visa besijungiančią Lietuvą neišvengiamai veda link susipriešinimo. Pasibaigus 1249-1251 m. vidaus karai, Mindaugui buvo visiškai aišku, kad dalis Žemaitijos netaps jam besąlygiškai pavaldi. Be to, už atliktas paslaugas Vokieči ordino livoniškajai šakai reikėjo atsilyginti. Tad 1253 m. liepos mėn. Vokiečiu ordinui Lietuvos karalius dovanojo puse Žemaitijos

4. Žemaičių karo vadas Algminas ir jo „Baltų vienybės“ idėja; Durbės mūšis ir jo padariniai.

Tad po Durbės mūšio susikloste savotiška padėtis - susiformavo lyg ir dvi teritorijos, į kurias trauke po sukilimo pralaiminčios baltiškosios kiltys.

5. Pomindauginė sumaištis valstybėje – Treniota, Vaišelga, Švarnas. Traidenio valdymas.

Knygoje “Baltų religinė reformos” daugiausia kalbama apie Sovijų, apie Sovijaus mitą.

Feodalizmo pagrindų susiformavimas ir karinės monarchijos įsitvirtinimas sudarė atsparią ir gerokai politiškai organizuotą Lietuvos valstybės struktūrą. XIV a. pradžioje šį Lietuvos privalumą pajuto susiskaldžiusi ir totorių slegiama Rusija. Lietuvos ekspansija į rusų žemes įgavo didelį mąstą, greta gynimos vakaruose tapdama valstybės politikos pagrindu. Rusijos nelaimė tapo politinio Lietuvos tarpimo šaltiniu. Keturiolikto amžiaus sandūroje į politinę areną įžengė Gediminas, kuris per savo valdymo laikotarpį išgarsėjo kaip diplomatas, LDK sostą Gediminas užėmė po Vytenio mirties, manoma, kad tai buvo apie 1315 ar 1316 metus.

  • Istorija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Natalija
  • 17 puslapių (9368 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Lietuvos istorija XIII - XVIII a.
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos istorija XIII - XVIII a.. (2017 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-istorija-xiii-xviii-a.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 00:33