Lietuvos istorijos datos ir sąvokos iki Liublino unijos


Istorijos savarankiškas darbas. Lietuvos istorija iki Liublino unijos. Lietuvos istorija 1570 - 1815 m.


1399 m. rugpjūčio 12 d. – įvyko LDK ir Aukso ordos kariuomenių mūšis prie Vorsklos (Dniepro kairysis intakas – 350 km. į p. nuo Kijevo), ordos teritorijoje. LDK kariuomenė (vadas – Vytautas) ėjo prieš totorius, popiežiui paskelbus kryžiaus žygį; joje buvo ir lenkų, kryžiuočių, keli tūkstančiai Tochtamyšo mongolų – totorių. Aukso ordos kariuomenei vadovavo chanas Timūras Kutlukas. LDK vyriausybė siekė įsigalėti Rusioje, prieiti prie pietinių Juodosios jūros prekybos kelių, norėjo, kad Aukso ordos chanu taptų jos statytinis Tochtamyšas. Mūšio pradžioje, kai kovėsi tik Aukso ordos kariuomenė, vadovaujama Edigėjaus (prieš mūšį jis derybomis su Vytautu vilkino laiką, kol atvyko pagrindinės jėgos), persvarą turėjo LDK. Pradėjus kautis Aukso ordos pagrindinėms jėgoms, LDK kariuomenė buvo apsupta ir sutriuškinta. Žuvo jos diduma, daug žymių vadų (Algirdo ir Karijoto sūnų, sritinių kunigaikščių). Mongolai – totoriai nusiaubė LDK žemes iki Lucko, iš Kijevo paėmė išpirką. Manoma, kad baigtį lėmė didesnis Aukso ordos kariuomenės skaičius, nevienalytė LDK kariuomenės sudėtis, per ankstyvas Tochtamyšo karių (dalis jų galėjo būti sąmokslininkai) pasitraukimas iš mūšio, sutrikdęs LDK kariuomenės rikiuotę. Nepaisant pralaimėjimo, LDK išlaikė savo valdžioje Juodosios jūros pakrantes.

1400 m. liepos 26 d. – Jogailos privilegijos aktu buvo atidarytas Krokuvos universitetas.

1401 m. – buvo pasirašytas Vilniaus – Radomo susitarimas. Jį raštu patvirtino Vytautas ir Lietuvos didikai 1401 m. sausio 18 d. Vilniuje bei Lenkijos ponų taryba kovo 11 d. Radome. Vytautas deklaravo ištikimybę Lenkijos karūnai, o už tai lenkų pripažintas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iki gyvos galvos. Po jo mirties Lietuva turėjo grįžti Jogailai arba jo įpėdiniui, Lenkijos karaliui. Jeigu anksčiau mirtų Jogaila, lenkai pažadėjo nerinkti sau naujo valdovo be Vytauto ir Lietuvos bajorų žinios bei pritarimo. Jogaila pradėtas laikyti aukščiausiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

1404 m. gegužės 22-23 d. – pasirašyta Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sutartis su Kryžiuočių ordino didžiuoju magistru Konradu fon Jungingenu Vyslos saloje ties Racionžo pilimi (Vloclaveko vaivadija). Ja buvo baigtas Kryžiuočių ordino ir LDK 1401-1403 karas. Lenkijai suteikta teisė išpirkti iš Kryžiuočių ordino Dobrynės žemę. LDK sienos su Prūsija ir Livonija paliktos tokios, kokias 1398 nustatė Salyno sutartis. Kryžiuočių ordinas atsisakė pretenzijų į kitas LDK žemes ir Naugardą. Sutartis padėjo LDK sutelkti jėgas lemiamam karui su Kryžiuočių ordinu.

Lietuvos istorijos datos ir sąvokos iki Liublino unijos. (2015 m. Vasario 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-istorijos-datos-ir-savokos-iki-liublino-unijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:47