Lietuvos jaunimo pasitenkinimas gyvenimo lygių


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Projektiniame darbe naudojami tyrimo metodai. Išskiriami du pagrindiniai tyrimo analizės metodo atvejai kiekybinis ir kokybinis. Anketavimo tyrimo metodas. Interviu tyrimo metodas. Lietuvos jaunimo pasitenkinimo gyvenimo lygiu anketavimo rezultatų analizė. Lietuvos jaunimo pasitenkinimo gyvenimo lygiu interviu rezultatų analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Andriaus Gintalo moksliniame darbe Metodologijos ir metodo samprata [1] tyrimo metodologija apibrėžiama kaip mokslas apie veiklos organizavimą. Tokia definicija išskiria ir metodologijos dalyką – veiklos organizavimą. Taip suprantant metodologiją būtina išsiaiškinti sąvokos „organizavimas“ turinį. „Organizavimas“ suprantamas kaip: 1) vidinė tvarka, darnumo sąveika tarp daugiau ar mažiau diferencijuotų ir autonominių visumos struktūros dalių; 2) visuma procesų ar veiksmų, suponuojančių ryšių tarp visumos dalių sudarymą ir tobulinimą; 3) žmonių, kartu dirbančių prie kokios nors programos ar tikslo ir veikiančių pagal tam tikras taisykles ir procedūras, susivienijimas. Sąvoka „veikimas“ – tikslingas žmogaus aktyvumas. Vadinasi, organizuoti veiklą reiškia sureguliuoti ją į vientisą sistemą su tiksliai apibrėžtomis charakteristikomis, logine struktūra ir jos įgyvendinimo procesu (laikina struktūra). Būtina pažymėti, kad tik produktyvi veikla, nukreipta į objektyviai ar subjektyviai naujo rezultato gavimą, reikalauja organizacijos, metodų sistemos taikymo. Taip apibūdintą metodologiją galima aptarinėti labai palčiai. Taigi, bet kurį mokslinį tyrimą būtina metodologiškai pagrįsti, t. y. tinkamai suformuluoti temą, aptarti tyrimo koncepciją, hipotezę, tyrimo metodus ir t. t. Šiuo atveju tai suprantama kaip metodologija.

Tyrimo problema: Jaunimo nepasitenkinimas gyvenimo lygiu Lietuvoje.

Tyrimo objektas: Besimokantis jaunimas iki 25 metų.

Tyrimo hipotezė: Jaunimo netenkina gyvenimo lygis Lietuvoje

Panaudojus anketavimo tyrimo metodą išsiaiškinti, kurie veiksniai turi didžiausios įtakos Lietuvos jaunimo gyvenimo lygiui,

Pasinaudojus interviu tyrimo metodu išsiaiškinti gyvenimo lygio Lietuvoje teigiamus ir neigiamus aspektus,

Išsiaiškinti Lietuvos jaunimo norus ir lūkesčius.

Kokybinių tyrimų metodai: giluminiai, pusiau struktūruoti interviu, turinio analizė, grupinės diskusijos.

Nestruktūrizuotas (nekryptinas) interviu – klausinėjama be detalaus planas, situacija laisva, gali keistis.

Labai brangus metodas. Reikia apmokyti intervuotojus, jiems mokėti, kainuoja kelionės. Ypač brangu užrašant nestruktūrizuotus interviu.

Anonimiškumo trūkumas. Sužinomi respondentų vardai, adresai, telefonai, todėl respondentai gali jausti grėsmę jų saugumui.

Būtina prisistatyti, paaiškinti vizito tikslą, sudominti savo darbu, tiriama problema, papasakoti, kaip respondentas buvo atrinktas.

Labai svarbi interviuotojo asmenybė. Veikia tiek amžiaus faktorius, tiek lytis.

Turi reikšmės ir apklausėjo išorė.

Nuo interviuotojo darbo kokybės daug priklauso viso interviu sėkmė.

1) tinkamai iškelti klausimą, bet tonas gali būti neformalus. 2) Interviu turi vykti neformalioje, laisvoje atmosferoje. Jokiu būdu negalima kelti pojūčio, kad tai egzaminas ar testas. 3) Klausimus pateikti taip, kaip parašyta anketoje. Tyrimai rodo, jog net menki pakeitimai, ar klausimų sukeitimai veikia rezultatus. 4) Klausimus pateikti ta tvarka, kuri surašyta anketoje. 5) Klaidingai suprasti klausimai turi būti pakartoti ir paaiškinti.

Buvo sudaryta anoniminė anketa (1 priedas) su 7 klausimais, kurie padėtų išsiaiškinti Lietuvos jaunimo pasitenkinimo gyvenimo lygiu problemas ir lūkesčius. Sudaryta 50 respondentų validi atranka. Atsitiktinai apklausti Vilniaus kolegijos I, II ir III kurso studentai. Pirmuoju klausimu respondentai buvo prašomi įvertinti atitinkamus kriterijus nuo 1 iki 10 (1 - labai blogai; 10 - labai gerai). Gautos šios atsakymų pasiskirstymo eilutės ir apskaičiuoti jų rodikliai.

Vidutinis darbo užmokesčio apklaustųjų įvertinimas yra apie 4. Dažniausiai pasikartojantis įvertinimas yra 2 iš to galima spręsti, kad daug žmonių yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu. Sklaidos koeficientas yra apie 99 proc. Galime teigti, kad apklaustųjų nuomone šiuo aspektu mažai skiriasi.

Vidutinis socialinių garantijų Lietuvoje apklaustųjų įvertinimas yra apie 6. Dažniausiai pasikartojantis įvertinimas yra 7 iš to galime spręsti, kad dauguma apklaustųjų yra patenkinti Lietuvos socialinėmis garantijomis. Sklaidos koeficientas yra apie 87 proc. Galime teigti, kad apklaustųjų nuomone šiuo aspektu mažai skiriasi.

Lietuvos jaunimo pasitenkinimas gyvenimo lygių. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-jaunimo-pasitenkinimas-gyvenimo-lygiu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:04