Lietuvos kaimo turizmo plėtra, jos problemos ir galimybės


Turizmo kursinis darbas.

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Turizmas ir jo struktūra. Turizmo samprata. Turizmo produktas. Turizmo rūšys. Turizmo ekonominė prasmė. Lietuvos turizmo sektoriaus padėtis. Dabartinė Lietuvos turizmo būklės padėtis. Atvykstamasis turizmas. Išvykstamasis turizmas. Turizmo ištekliai ir paslaugos Lietuvoje. Pagrindinės turizmo plėtros prielaidos Lietuvoje. Socialinės ir ekonominės prielaidos. Integracija į ES. Turizmo plėtotės strateginės kryptys ir prioritetai. Lietuvos kaimo turizmo plėtros ypatumai. Kaimo turizmo samprata ir rūšys. Kaimo turizmo rūšys. Kaimo turizmo teritorijų tipai. Kaimo turizmo plėtros problemos ir perspektyvos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA). Išvados. Naudota literatūra. Priedas.


Turizmas Lietuvoje yra pripažintas prioritetine ūkio šaka, nes jis yra vienas perspektyviausių ekonominės plėtros sektorių visoje Europoje. Šiuo metu sukuriama 12 proc. BVP, sektoriuje įdarbinta daugiau nei 6 proc. žmonių. Prognozuojama, kad per 10–15 metus jis išaugs daugiau nei 2 kartus.

Populiarėjant kaimo turizmui, kaip naujai verslo šakai, ypač svarbu, kad kaime būtų išlaikyta tradicinė socialinė struktūra ir vertybės, kurių miesto visuomenėje jau nebėra. Tai ir traukia turistus į kaimą, kur jie gali užčiuopti tradicinio savo liaudies gyvenimo šaknis. Turistui nėra svarbu vien tai, kad jis čia ras mieste prarastą ramybę. Jam svarbu rasti prasmingesnį tautai ir natūralesnį gyvenimo būdą.

Darbo objektas – Lietuvos kaimo turizmo plėtra, jos problemos ir galimybės.

Darbo tikslas – išanalizuoti turizmo sampratą, turizmo sektoriaus padėtį Lietuvoje, kaimo turizmo plėtros galimybes Lietuvoje.

Kursinio darbo duomenys sukaupti nagrinėjant statistinius, literatūrinius, praktinius ir oficialius teisinius su turizmo sistemos planavimu susijusius dokumentus, analizuojant Lietuvos ir pasaulio specialistų iškeltas problemas.

Taigi, atvykstamasis turizmas į Lietuvą didėja. Bet nepaisant to, reikia stengtis ir pritraukti dar daugiau turistų. Tam reiktų įkurti daugiau Lietuvos turizmo informacijos centrų prioritetinėse šalyse bei pilnai tuos centrus išlaikyti.

Statistikos departamento preliminariais duomenimis, 2006 m. į užsienį išvyko 1441,98 tūkst. Lietuvos turistų (12,1% daugiau, nei per 2005 m.). Tokiu būdu, per kelionių organizatorius atostogauti 2006 m. išvyko apytikriai 16,2% Lietuvos turistų. Tačiau individulių turistų maršrutai ženkliai skiriasi nuo grupinių: 2006 m. daugiausia individualių kelionių buvo į Latviją – 20,4%, Rusiją – 16,9% visų kelionių, Vokietiją – 12,8%, Lenkiją – 9,5%, Baltarusiją – 9,2%.

Vis daugiau ir daugiau užsieniečių ir Lietuvos gyventojų domisi laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje.

Paminėtas turizmo paslaugas Lietuvoje teikia įvairios turizmo agentūros, kurios priklausomai nuo klientų pageidavimų pasirūpina minėtomis turizmo paslaugomis. Nors dažnai turistai keliauja be turizmo agentūros paslaugų, patys susidarydami maršrutus ir pasirūpindami apgyvendinimo, maitinimo ir kitomis paslaugomis. Tai yra gerokai pigiau, bet turi savo minusų. Nes nežinodami vietovių turistai gali pasiklysti, arba neužsisakę apgyvendinimo vietų iš anksto gali likti be nakvynės.

Makroekonominės situacijos stabilumas bei ekonominis augimas. Spartėja šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, mažėja infliacija.

Užsienio investicijų daugėjimas. Ypač svarbus ES struktūrinių fondų įsisavinimo efektyvumas.

Lietuvos užsienio prekybos didėjimas. Plečiasi Lietuvos firmų ryšiai su užsienio kompanijomis, o dėl to plečiasi verslas.

kultūros paminklas ar kitas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, turintis šalies mastu išskirtinių savybių (didelė architektūrinė, meninė, istorinė vertė, mažai pakitusi planinė struktūra);

objekto pritaikymas turizmui numatytas nacionalinio lygmens turizmo strateginio planavimo dokumentuose (Nacionalinė turizmo plėtros programa, kitos programos);

įgyvendinus projektą bus sukurtas kompleksas paslaugų – ir laisvalaikio, ir dalykinio turizmo veiklų;

objektas turi reprezentacinį pobūdį ir projekte numatoma objektą pritaikyti tarptautinių renginių organizavimui;

objekto pritaikymas turizmui – jis formuos teigiamą turistinį įvaizdį šalies mastu;

Vilniaus apskrityje lėšų poreikis numatomas didžiausias. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė ir yra ypač stengiamasi sostinę atnaujinti ir pritraukti kuo daugiau turistų iš kitų šalių. Antroji apskritis, kuri pirmauja pagal lėšų poreikį yra Klaipėdos. Nors čia lėšų poreikis yra beveik perpus mažesnis nei Vilniaus apskrityje. Visoms kitoms apskritims lėšos paskirstomos panašiai. Mažiausias poreikis yra Marijampolės ir Tauragės apskritims. Lyginant su Vilniaus apskritimi, tai šių dviejų apskričių poreikis beveik 12 kartų mažesnis nei sostinės.

  • Turizmas Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Lina
  • 36 puslapiai (9214 žodžių)
  • Universitetas
  • Turizmo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 107 KB
  • Lietuvos kaimo turizmo plėtra, jos problemos ir galimybės
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos kaimo turizmo plėtra, jos problemos ir galimybės. (2016 m. Gruodžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-kaimo-turizmo-pletra-jos-problemos-ir-galimybes.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 18 d. 08:37