Lietuvos, Kipro, Maltos valstybių biudžetų analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų analizė 2011-2014 metais. Vertikalioji pajamų analizė. Horizontalioji pajamų analizė. LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pagal funkcijas analizė 2011-2014 metais. Vertikalioji pajamų analizė. Horizontalioji pajamų analizė. Išlaidų analizės komentaras. LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų balansavimas 2005-2014 metais ir palyginimas su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP). Palyginkite 3 valstybių (Lietuvos plius dviejų pasirinktų) valdžios sektoriaus (angl. General Government) biudžetų pajamas, išlaidas, biudžeto perteklių (deficitą), valstybės skolą analizuojamu laikotarpiu. Lyginimas turi būti atliktas analizuojant rodiklius tokia išraiška 1 gyventojui EUR, santykiu su BVP (proc. BVP). LR valstybės biudžeto įvykdymas ir problemos 2014 metais. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos naujumas: tema yra aktuali , nors tyrimai atliekami jau nuo seno. Taip galima teigti, nes duomenys yra surinkti nuo 2011 – 2014 metų ir kai juos analizuosime, tai jau bus tarsi naujas tyrimas.

Kiekvienos valstybės gyvenimui ir funkcionavimui reikia milžiniškų finansinių resursų. Valstybė sau reikalingus finansinius išteklius gauna iš įvairių šaltinių, tokių kaip mokesčiai, parama ir juos sukaupia biudžetine forma. Taigi, valstybės biudžetas - tai piniginių santykių visuma, kuriems esant planingai formuojamas ir naudojamas centralizuotas finansinių išteklių fondas (E. Buškevičiūtė, Valstybės finansai, 2006). Kitaip tariant, tai valstybės finansinis planas, kuris yra pateikiamas įstatymine forma. Lietuva turi nacionalinį biudžetą, kuris yra vlastybės ir savivaldybių biudžetų visuma. Taigi, šiame skyriuje bus nagrinėjami valstybės ir savivaldybių biudžetų turinio kaita 2011-2014 metais.

Didžiausią Lieturvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetuose dalį sudaro surenkami mokesčiai. 2011 metais mokesčiai sudarė 68,23% surenkamų pajamų, o tuo tarpu 2012 metais surinkta 67,89% mokesčių - tai yra mažiausias rezultatas per visą nagrinėjamą laikotarpį. 2013 metais mokesčių buvo surinkta 69% visų LR valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų - tai yra didžiausia dalis per visus analizuojamus 2011-2014 metus. Tuo tarpu 2014 metais iš mokesčių planuojama surinkti šiek tiek mažiau pajamų, t.y. 68%.

Didelę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetuose sudaro Europos Sąjungos paramos lėšos. 2011 metais šios lėšos sudarė 22,90% , 2012 metais jos padidėjo iki 25%, 2013 išliko 25%. 2014 metais Europos Sąjungos paramos sudarė 27,10 % visų LR valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų.

Kaip matyti iš 1 - 4 paveikslo, mažiausia pajamų dalis LR valstybės ir savivaldybių biudžetuose yra surenkama iš sandorių. 2011 metais šių pajamų gauta 0,61% bendros pajamų sumos, 2012 metais ši dalis padidėjo iki 0,67%, 2013 metais pastebimas kilimas iki 0,95%, o 2014 metų buvo 0,70% visų bendrų valstybės ir savivaldybių biudžetinių pajamų.

Plačiau paanalizavome 2011 – 2014 metų pajamas atskirai. 2011 metais didžiausią dalį surinktų pajamų mokestyje sudarė pajamos už prekes ir paslaugas 67%, kitos pajamos mažėjančia tvarka atitinkamai: sandoriai dėl materialiojo turto bei finansinių įsipareigojimų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos,kitos neišvardintos pajamos ir pajamos iš baudų ir konfiskacijų.

2012 metais surinkto pajmų mokesčio pasiskirstymas buvo šiek tiek kitoks: Pajamos už prekes ir paslaugas sudarė 65% ir tai yra mažiau 2% nei 2011 ,Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos pakilo iki 13%, o sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto sumažėjo iki 2%.

2013 - 2014 metais surinkto pajmų mokesčio pasiskirstymas nepakito ženkliai: Pajamos už prekes ir paslaugas sumažėjo, o kiti rodiklai liko neženkliai pakitę.

Paskaičiavus 2011-2014m. laikotarpio išlaidų vidurkį (29 711 607 LT) matome jog 2011m buvo išleista šiek tiek mažiau 29 390 367, lyginant tuos pačius metus su 2012m suma yra didesnė, nes 2012m išleista 28 854 346 LT. Taip pat matome, kad 2011, 2012 ir 2013 metų išlaidos šiek tiek svyruoja ~3%. 2012metų ir 2014 pokytis yra didžiausias iš visų 7%. Didelių svyravymų tarp atskirų šakų nepastebima, pokytis sudaro iki 4% mažėjime ar didėjime.

3. LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų balansavimas 2005-2014 metais ir palyginimas su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP)

Šiame grafike matome, kad neigiamas balansas egzistavo visų analizuojamų metų laikotarpiu, ty. valstybė daugiau išleido nei uždirbo. Didžiausias biudžeto deficitas buvo 2009 metais, kurį galima susieti su  tuo metu vykusia pasauline ekonomine krize. Po šios krizės matome tendencija, kad deficitas mažėja ir 2014 planuojama pasiekti mažiau už 1,000 tūkst. Lt.

Didžiausias deficito lūžis buvo 2009 metais, kuomet šis rodiklis išaugo beveik 5 kartus nuo 1,17% iki 5,68%. Dėl pasaulinės krizės, kuri taip pat paveikė Lietuvą. Sumažėjęs bendrasis vidaus produktas bei padidėjęs neigiamas balansas. Lietuvai itin aktualus šis ekonominis rodiklis buvo 2014 metų liepos mėnesį, kuomet buvo svarstoma ar Lietuva tenkina Mastrichto kriterijus ir ar bus suteikta galimybė įsivesti eurą. Šis rodiklis turėtu būtu mažesnis 3%.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 29 puslapiai (4932 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 2558 KB
  • Lietuvos, Kipro, Maltos valstybių biudžetų analizė
    10 - 5 balsai (-ų)
Lietuvos, Kipro, Maltos valstybių biudžetų analizė. (2015 m. Kovo 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-kipro-maltos-valstybiu-biudzetu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:20