Lietuvos klausimo iškėlimas Didžiajame Vilniaus seime


Istorijos referatas. Įvadas. Lietuvių suvažiavimo organizavimas. Padėtis Lietuvoje prieš Vilniaus suvažiavimą. Suvažiavimo idėjos atsiradimas ir jos sklaida. Didysis vilniaus suvažiavimas. Suvažiavimo pradžia. Suvažiavimo posėdžiai. Lietuvos klausimo iškėlimas. Didžiojo Vilniaus seimo reikšmė. Išvados. Literatūra.


Temos aptarimas: 1795 m. sužlugus Lietuvos ir Lenkijos konfederacijai – Abiejų Tautų Respublikai – dauguma lietuvių etninių žemių buvo įjungtos į Rusijos imperijos sudėtį. Dalis kitų žemių pasidalino Austrija ir Prūsija. Nuo 1840 m. liepos 7 d. caro įsaku buvo sustabdytas Lietuvos statuto galiojimas. Galutinai buvo įvesta Rusijos jurisdikcija. Pagal Rusišką pavyzdį buvo įkurta Vilniaus gubernija, vėliau siekiant lengviau sukontroliuoti kraštą buvo įkurta ir Kauno gubernija. Rusinimas savo ruožtu suprantamas kaip siekimas Lietuos gyventojus paversti žmonėmis, kurie kalbėtų rusiškai, išpažintų stačiatikių tikėjimą, Lietuvą laikytų neatskiriama Rusijos dalimi, o Rusija taptų jų tėvyne. Lietuvos bajorija buvo sulenkėjusi, lietuvių kalbą buvo išstūmusi lenkų kalba. Bandymai atkurti Abiejų Tautų Respubliką žlugo nepavykus 1831 m. ir 1863 metų sukilimams. 120 m. trukęs Rusijos valdymas nutraukė ir sunaikino, jungusius unijinius ryšius tarp Lenkijos ir Lietuvos. Bendros valstybės atkūrimo idėjos buvo pamirštos. Lietuvoje pradėjo formuotis nacionalinio judėjimo židiniai. Romantinė aušrininkų ir varpininkų veikla skatino tautinį atgimimą. Didžiausią įtaką tautinis atgimimas įgavo, kuomet buvo sugrąžinta lietuviška spauda. Lietuvių reikalavimai daugiausia buvo kultūrinio – religinio ir socialinio-ekonominio pobūdžio, turėjo labai miglotas politines perspektyvas. Vienas iš pirmųjų apie Lietuvos nepriklausomybę prabilo J. Šliūpas, kuriam pritarė J. Basanavičius, J. Gaidamavičius. 1905 m. paskelbtame „Lietuvos socialdemokratų partijos manifeste“ jau aiškiai kalbama apie savarankišką Lietuvos tvarkymąsi ir būsimą demokratinę valstybę. Taip susiformavo politiniai Lietuvos valstybingumo reikalavimai, kuriems apsvarstyti buvo reikalingas Lietuvių tautos suvažiavimas.

Istoriografija:. Rašydama šį referatą rėmiausi Egidijaus Aleksandravičiaus ir Antano Kulakausko knyga, kurioje kalbama apie padėtį Lietuvos valstybėje iki Didžiojo Vilniaus seimo. Česlovo Baužos ir Petro Setkausko knygoje pateikta informacija apie lietuvių tautinį sąjūdį. Knygoje Lietuvos istorija yra informacijos apie priežastis, kurios paskatino Lietuvos Didžiojo Vilniaus seimo suvažiavimą. Egidijaus Motiekos knygoje plačiai aptariamas Vilniaus seimo organizavimas, priežastys, nutarimai bei posėdžiai. 1936 m. parašytoje knygoje Lietuvos istorija, kurią red. A. Šapoka taip pat pateikta informacija apie suvažiavime dalyvavusius žmones. Knygoje Seiminė ir prezidentinė Lietuva aprašomas revoliucinis sąjūdis, kuris 1905 m. pasiekė ir Lietuvą. Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai yra paskelbti internetiniame Alfonso Svarinsko straipsnyje.

Chronologinės ribos: Mano darbo chronologinės ribos yra 1905 m. – 1906 m., kuomet vyko Didysis Vilniaus Seimas.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • 11 puslapių (2359 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Lietuvos klausimo iškėlimas Didžiajame Vilniaus seime
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos klausimo iškėlimas Didžiajame Vilniaus seime. (2015 m. Balandžio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-klausimo-iskelimas-didziajame-vilniaus-seime.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:36