Lietuvos konstitucinė teisė


Lietuvos konstitucine teise konspektas. Lietuvos konstitucine teise konspektai. Lietuvos konstitucines teises teisines savybes. Lietuvos konstitucijos teisės mokslo raida. Lietuvos konstitucine teise konspektas kūris. Lietuvos konstitucines teises konspektai naujausi. Lietuvos konstitucine teise 2013. Lietuvos konstitucine teise vadovelis 2013. Lietuvos konstitucijos konspektas. Lietuvos konstitucines teises konspektas.

Teisės konspektas. Lietuvos konstitucinės teisės samprata. Teisinio reguliavimo metodas. Kt-ės normos, rūšys ir ypatumai. Kt-ės normų realizavimas, efektyvumo problemos. Konstituciniai teisiniai institutai. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinės teisės sistema. Konstitucinės teisės vieta teisinėje sistemoje. Konstitucinės teisės mokslas. Kt-ės mokslo šaltiniai. Mokslo raida. Lr kt mokymo disciplina, sąvoka, dalykas, uždaviniai. Mokymo disciplinos formuojami klausimai. Konstitucinės teisės šaltiniai. Konstitucija. Konstitucijų turinys. Konstitucijos savybės. Konstitucijų forma ir struktūra. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijų priėmimo ir keitimo tvarka. Konstitucijos keitimas.


Teisė – nuosekliai suderintas normų skirstymas. Konstitucinės Teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje.

Iš vienos pusės Konstitucinė Teisė – teisės šaka. Gali būti ir pagrindinė.

Valstybinė Teisė. Pagal Riomerį Konstitucinė Teisė nustato valstybės konstrukciją, bet tuo neapribojama. Pagal konstituciją galima išsiaiškinti, kokius visuomeninius santykius reguliuoja Konstitucinė Teisė. Ji įtvirtina tautos suverenitetą ir jo įgyvendinimo mechanizmą (1,2 str.). KT nustato, kaip tauta realizuoja suverenias galias. KT įtvirtina tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos institutus. KT įtvirtina žmogaus ir piliečio teisinę padėtį valstybėje. Konstitucijoje numatytos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, jų įgyvendinimas ___. (18 str. –“įtvirtinimas” ne visiškai teisingas).

KT įtvirtina valstybės formą. KT įtvirtina valstybės institucijų sistemą ir jų funkcionavimo pagrindus (Seimo, Vyriausybės, Prezidento, Teismų teisinė padėtis). KT kartu įtvirtina ir nustato, pakelia į valstybinį rangą kitas valstybines institucijas.

Šios santykių grupės sudaro KT-ės reguliavimo dalyką. Lyginant su kitomis T-ės šakomis galima išskirti 2 KT-ės reguliavimo aspektus:

ji abstrakti. (detaliai reglamentuoja tik žmonių ir piliečių teisinę padėtį)

KT-ėje vyrauja antrasis metodas. KT reguliuoja nustatydama tam tikrą kompetenciją, uždrausdama.

Norma (N) – tai valstybės priimta ir sankcionuota elgesio taisyklė.

T norma (tame tarpe ir KT-ės norma) tarsi tam tikrų organizacinių struktūrų (hipotezė, dispozicija ir sankcija).

KT-ėje – sankcijos problema. Ją lemia KT-ės specifika. KT-ės ir normos neturi (dažnai) sankcijų. Sankcija numatyta kitoje T-ės šakoje. KT-ei būdingos atstatomosios sankcijos (vyriausybės paleidimas). Dėl sankcijos – diskutuotina.

Klasifikacija. Bet kuri mokslinė klasifikacija kelia porą uždavinių: teorinė ir praktinė klasifikacijos reikšmė. Mokslinė klasifikacija leidžia tyrinėtojams išsiaiškinti veikimo dėsningumus, normų tobulinimo kryptis, tai leidžia efektyviai reguliuoti visuomeninius santykius, žinant normų specifiką, praktikoje lengviau jas realizuoti, kaip efektyviai taikyti. Klasifikacijai būdingos ir subjektyvaus požiūrio problemos – (KT normų suskirstymas) lemia, ir kriterijai.

Materialiniai ir teisiniai kriterijai. Materialinių kriterijų pagrindas – objektyviai egzistuojantys visuomeniniai santykiai, reguliuojamus KT-ės.

Teisiniai kriterijai: T-ės normos ryšys su teisiniu santykiu: nustato tam tikrus teisinio reguliavimo principus. Jos nesuteikia teisinių santykių dalyviams teisių ir pareigų. Kitos normos suteikia dalyviams konkrečias teises ir pareigas.

Konkrečiosios. Normos formuluoja dalyvių teises ir pareigas. Kolektyvinės nustato kompetenciją, o individualios subjektams nustato teisinį subjektiškumą. Individualios subjektams įtvirtina politinį teisinį subjektiškumą (ne labai, nes akcentuojamas politinio teisinio reguliavimo aspektas, nors jis ir būdingas KT-ei).

Materialinės T-ės normos suteikia teisinių santykių dalyviams konkrečias teises ir pareigas, o procesinės numato materialinių KT-ės normų įgyvendinimo tvarką. Procesinės normos organiškai susiję su materialinėmis normomis, nes nuo procesinių normų tikslaus formulavimo priklauso materialinių normų įgyvendinimas.

veikiančios visoje valstybėje (pvz. Unitarinėj valstybėj gali būti veikiančios konkrečiai teritorijai ir veikiančios konkretiems asmenims;

apsaugančios – dažnai išreikštos draudimais (negalima žmogaus teisių varžyti ir teikti jam privilegijas dėl jo lyties, rasės, tarnybos ir kt.)

Realizavimo metu pereiname į faktinius veiksmus, šių santykių dalyvių elgesį. Svarbu – teisės taikymo aktai, kuriuose išreiškiami valdingi įgalinimai (imperatyvas)

Teisinio reguliavimo efektyvumas – tai santykis tarp tų tikslų, kurių siekia įstatymų leidėjas priimdamas teisės normas ir to rezultato, kuris gaunamas, įgyvendinant teisės normas.

T-ės institutas – tam tikra grupė KT-ės normų, reguliuojančių tam tikrų visuomeninių santykių dalį (giminiškus visuomeninius santykius). Normas sieja dalyko bendrumas.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 16 puslapių (6691 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Lietuvos konstitucinė teisė
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos konstitucinė teisė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-konstitucine-teise.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:25