Lietuvos kultūros sektoriaus efektyvumas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Kultūros ir kultūros sektoriaus efektyvumo teorinė analizė. Kultūros įsisavinimo procesas ir problemos. Kultūros sektoriaus efektyvumas. Kultūros prieinamumo ir visuomenės dalyvavimo efektyvumas. Muziejų lankymo priežastys. Teatras. Viešoji biblioteka. Kultūros sektoriaus efektyvumo įvertinimas. Išvados. Naudota literatūra.


Remiantis skirtingų sričių tyrimo modeliais, išskiriame pagrindinius, dažniausiai aptarinėjamus ir analizuojamus pakraipos modelius. Galima teigti, kad kognityvinės pakraipos šalininkai laikosi požiūrio, jog kultūra egzistuoja kaip žinių sistema, t.  y. kaip savotiškos sąvokinės kategorijos, glūdinčios individų sąmonėje. W.  H.  Goodenouphas teigia, kad kultūra  –  nematerialus fenomenas, ji nėra iš daiktų, žmonių, elgesio ar emocijų. Tai greičiau viso to, kas buvo paminėta anksčiau, organizacijos forma, kuri nurodo, ką žmonės nutuokia esant, tai suvokimo, supratimo, santykių ir jų interpretacijos modelis (Goodenouph 1957: 17).

Tačiau bene labiausiai paplitęs amerikiečių tyrėjų A. Kroeberio ir C. Kluchohno dėstomas požiūris. Šie autoriai teigia, kad kultūra yra asmenybių sukurti žmogiškieji produktai, o ne sąlygoti refleksijos ar instinktų. Tai reiškia, kad kultūra yra individo mokymosi metu įgytų veiklų produktas, kuris perduodamas bendraujant, perduodamas kaip tradicija, ir tai, kas įgyjama, įgyjama žmogaus jam esant visuomenės nariu. Todėl lengviausiai galime ištirti ir aptarinėti šią sritį, kurioje aiškiai pabrėžiama kultūros nauda, teikiama žmogui per viešąsias gėrybes.

Inkultūrizacijos sąvoka gana plati, bet tai įsisavinimo procesas, kuriuo nusakomas individo gebėjimas įsisavinti jam būdingos kultūros ir elgesio standartus, kurių dėka formuojasi jo pažintiniai, emociniai ir elgesio panašumai su žmonėmis tos kultūros, kuriai jis priklauso.

Šis procesas prasideda nuo gimimo momento, vos įgijus pirmuosius elgesio įgūdžius, ir tęsiasi visą gyvenimą, todėl proceso rezultatas yra žmogaus įgyta kultūrinė kompetencija, teigianti apie kultūrinėje aplinkoje egzistuojančių vertybių, tradicijų įsisavinimą. Šis įsisavinimas rodo individo pastangas būti priimtam šioje kultūrinėje erdvėje, įsigyventi joje, kitaip tariant, socializuotis, priimti viešąsias gėrybes ir iš jų mokytis, priimti patirtį.

Žinant esmines kultūros sektoriaus problemas, galima vertinti ir patį efektyvumą, kuris šioje viešojo sektoriaus analizėje tampa pagrindiniu objektu. Todėl efektyvumas - tikslingas išteklių panaudojimo lygis, garantuojantis maksimalų rezultatą. Taip siekiama gauti kuo daugiau naudos, šiuo atveju, viešajame sektoriuje. Taip pat efektyvumas suprantamas kaip efektyvi viešoji veikla, pozityvios kultūros įvertinimas. Būtent efektyvumas viešajame sektoriuje – tai dar viena, kompleksinė problema, reikalaujanti kompleksiškų sprendimų teikiant viešąsias paslaugas. Kultūros programų ir projektų valdymą būtina nuolatos tobulinti, pasinaudojant programų ir valdymo patirtimi, siekiant gerinti efektyvumą – tikslingiau priimti sprendimus, vykdant nuolatinę procesų stebėseną, koordinuojant visus programos ir valdymo lygius, atsižvelgiant i kontrolės teikiamą naudą bei išvadas, neatsiribojant nuo kultūros įgyvendinimo aplinkos pokyčių, koreguojant sprendimus remiantis išorine kitų reiškinių įtaka. Norint pasiekti efektyvumo kultūros sektoriuje, būtinas efektyvus, tikslingas ir į rezultatą orientuotas komandinis darbas.

Šio tyrimo esmė įvertinti kultūros prieinamumą visoje šalyje pagal kultūros ir meno sritis, aptarti kiek naujų kultūrinių objektų buvo pastatyta ar nugriauta, pateikti lankomų objektų kitimo dinamiką bei duomenis palyginti su Baltijos šalimis.

Tyrimui analizuoti pasirinkome tokias kultūros sritis:

Skaičiuojant efektyvumą pasirinkome tokius rodiklius, kaip: muziejų skaičius ir muziejų lankytojų skaičius Baltijos šalyse. Juos aptarsime trečioje darbo dalyje, o taip pat nemažiau svarbus veiksnys vertinant kultūros sektoriaus efektyvumą – viešojo sektoriaus finansavimas.

Analizuojant šio sektoriaus efektyvumą, pasirinkome teatrų skaičių bei lankytojų skaičių Baltijos šalyse rodiklius.

Šią kultūros sritį pasirinkome todėl, kad bibliotekų „vertingumas“ ilgą laiką buvo nustatomas pagal jų paslaugų kokybę, prieinamumą, efektyvumą bei ekonomiškumą. Bibliotekos fiksavo tokius rodiklius kaip aptarnaujamų lankytojų skaičius, fondų dydis, išdavimas, tarpbibliotekinis abonementas, personalo skaičius, išlaidos bei pajamos ir kt. Problema slypi tokia, kad XXI amžiuje šie statistiniai rodikliai yra visiškai nepakankamai apibrėžti, kad būtų galima vertinti bibliotekos veiklą. Atsakymai į klausimą „kiek daug“ nepateikia išsamaus vaizdo apie bibliotekos vertę vartotojams ir kitoms suinteresuotoms grupėms ir neįgalina priimti sprendimų, susijusių su bibliotekos strateginiais planais ir tikslais.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3825 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 277 KB
  • Lietuvos kultūros sektoriaus efektyvumas
    10 - 7 balsai (-ų)
Lietuvos kultūros sektoriaus efektyvumas. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-kulturos-sektoriaus-efektyvumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:48