Lietuvos, Latvijos ir Estijos pinigų politikos lyginamoji analizė


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Pinigų politikos tikslai ir priemonės. Pinigų politikos tikslai. Pinigų politikos priemonės. Lietuvos bankas. Pagrindinės funkcijos. Mokėjimo sistema LITAS. Lietuvos banko pinigų politika. Lietuvos, Latvijos ir estijos centrinių bankų palyginimai. Išvados. Literatūra.


Pinigų politika, tai viena iš sudedamųjų valstybės ekonominės politikos dalių. Pinigų politika - tai gana sudėtingas procesas.

Mano darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vykdomą pinigų politiką bei atlikti palyginamąją analizę pagal sau išsikeltus uždavinius:

Apibūdinti pinigų politikos tikslus ir priemones;

Pateikti argumentus kuo centrinis bankas svarbus kiekvienos šalies ekonomikai;

Išanalizuoti ir palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos centrinių bankų veiklą;

komercinių bankų indėlių aukcionai CB,

Iš esmės visos centrinio banko pinigų politikos priemonės skirtos atlikti šioms funkcijoms:

Toliau darbe bus nagrinėjama Lietuvos, Latvijos ir Estijos pinigų politikos ir jas palyginsiu.

CB funkcijas mūsų valstybėje vykdo Lietuvos bankas. 1994 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos lito patikimo įstatymas. Tai reiškė specialiosios pinigų politikos, vadinamos valiutų valdyba, įvedimą. Valiutų valdyba gali padėti besivystančiai ekonomikai palyginti greitai ir veiksmingai įvesti šalyje makroekonominį stabilumą, šalies valiutos vertę susiejant su patikimos valstybės valiutos verte ir užtikrinant jos padengimą pakankamomis užsienio valiutų atsargomis. Tuo metu Lietuvos nacionalinė valiuta – litas – buvo susietas su dolerio kursu. Nuo 2002 m. vasario 2 d., Lietuvai siekiant tapti ES nare, litas buvo susietas su euru ir taip kol kas yra iki šių dienų.

laiko Lietuvos Respublikos užsienio valiutos atsargas ir jas tvarko;

Lietuvos bankas nustato komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms riziką ribojančius normatyvus ir privalomąsias atsargas nuo jų skolinių įsipareigojimų. Riziką ribojantys normatyvai yra šie:

likvidumo — tai banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais;

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais (dydis nustatomas procentais nuo banko kapitalo);

maksimalios paskolos suma 1 skolininkui (dydis nustatomas procentais nuo banko kapitalo);

didelių paskolų bendroji suma (dydis nustatomas procentais nuo banko kapitalo).

Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja sprendžiant uždavinius, susijusius su saugiu ir veiksmingu finansų sektoriaus funkcionavimu. Indėlininkams apsaugoti nuo kredito įstaigų nemokumo priimtas LR indėlių draudimo įstatymas. Maksimali draudžiamų santaupų suma nuolat didinama, siekiant kompensavimo dydį palaipsniui priartinti prie ES reikalavimų.

siekis atitikti mokėjimo sistemoms Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus.

kartu su Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema užtikrinti mokėjimo nurodymų vykdyti vertybinių popierių sandorius laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popierių pervedimo principo;

Mokėjimo sistemoje LITAS susiduriama su kredito, likvidumo ir operacijų rizika.

Eesti Pank yra centrinis bankas Estijos Respublikoje, kuris veikia Estijos pinigų sistemą, t.y., atlieka šalies pinigų politiką.

Eesti Pank misija - užtikrinti kainų stabilumą Estijoje. Stabilus kainų lygis yra labai svarbus. Tai suteikia ūkio subjektams (tiek žmonėms tiek įmonėms) pasitikėjimo ilgalaikio taupymo, vartojimo ir investicijų planais. Pinigų stabilumas yra pagrindas ilgalaikiam ir sėkmingam ekonomikos vystymuisi.

Pagrindiniai Eesti Pank uždaviniai yra šie:

dalyvauti nacionalinės ekonominės politikos operacijose, įgyvendinti nepriklausomą pinigų politiką, konsultuoti vyriausybę, ir dalyvauti tarptautiniame bendradarbiavime;

užtikrinti finansinį stabilumą Estijoje, kuriant naują politiką finansų sektoriuje ir gerai veikiančią atsiskaitymų sistemų priežiūrą;

rengiasi tapti viena iš politikos formuotojų, be kitų nacionalinių centrinių bankų euro zonoje, kurie projektuoja koordinuojamos ekonominės politikos ir bendros pinigų politikos Europoje.

Eesti Pank yra savarankiška konstitucinė įstaiga, kuri nėra pavaldi Vyriausybei arba bet kuriai kitai vykdomosios valdžios institucijai. Eesti Pank neatsako už valstybės finansinius įsipareigojimus, , nei yra laikomi atsakingais už valstybės finansinius įsipareigojimus centriniam bankui. Aukščiausias Eesti Pank organizacijos organas yra stebėtojų taryba, kurioje negali būti vyriausybės narių. Tai garantija, kad centrinis bankas turi geriausias galimybes užtikrinti pinigų ir finansų stabilumą.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (5213 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 71 KB
  • Lietuvos, Latvijos ir Estijos pinigų politikos lyginamoji analizė
    10 - 9 balsai (-ų)
Lietuvos, Latvijos ir Estijos pinigų politikos lyginamoji analizė. (2016 m. Vasario 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-latvijos-ir-estijos-pinigu-politikos-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:36