Lietuvos makroekonominė analizė


Ekonomikos praktikos ataskaita.

Įvadas. Bendra informacija apie šalį. Politinė aplinka. Makroekonominė aplinka. Valstybės finansai. Išoriniai mokėjimai. Monetarinė politika. Ne pelno organizacijos sektorius Lietuvos kontekste. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – pateikti Lietuvos šalies makro ekonominę analizę.

Darbo uždaviniai:

Pateikti bendra informacija apie šalį

Išanalizuoti šalies politinę aplinka

Apžvelgti makroekonominę aplinka

Išanalizuoti valstybės finansus

Pateikti išorinius mokėjimus

Apžvelgti monetarinę politiką

Išanalizuoti nevyriausybiniu sektoriau šalies kontekste.

Darbo metodai: lyginamoji ir statistinė analizė.

Lietuva priklauso Lietuvos Respublikai. Bendras Lietuvos plotas būtų 65 200km². Lietuvoje gyvena nemažai žmonių, tai sudaro apie 3,5mln. Lietuvos sostinė šiuo metų yra Vilnius. Lietuvoje vyrauja keli didesni miestai, tai būtų Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai. Lietuva turi savo kalba lietuvių. Kitataučiai atvykę į Lietuva dažniausiai šneka savo kalba, nes Lietuvių kalbos jie nemoka. Be to Lietuvoje Lietuviai mokosi užsieni o kalbų, todėl lengvai gali suprasti atvykėlius. Lietuvoje vyrauja krikščioniška religija.

Toliau aprašysiu Lietuvos geografinę padėtį. Taigi Lietuva randasi pietų pusėje, prie Baltijos jūros pakrantės. Lietuva iš šiaurės pusės ribojosi su Latvijos miestų. Pietuose ir rytuose ribojasi su Baltarusija. O pietvakarių pusėje ribojasi su Lenkija.

Apie Lietuva nėra daug prirašyta straipsnių, tačiau Guliverio kelionės pateikia aprašymą apie Lietuvos klimatą. Kaip straipsnyje „Lietuva, Kelionės į Lietuvą“ rašoma, kad „Lietuvos klimatas - vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį“. Pasak straipsnio „vidutinė sausio mėn. temperatūra ~ -5°C, liepą – 17-18°C“. Be to Lietuvoje patys šilčiausia mėnesiai yra du, tai būtų liepa ir rugpjūtis.

Aktualizuojant Lietuvos makroekonomika analizuojami šie rodikliai dinamiką, BVP, Lietuvos deficito biudžetas, infliacijos rodiklis, užimtumas, eksportas.

Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, kad analizuojamos ES struktūrinių fondų paramos poveikis BVP stiprėja iki 2013 m. Baigiantis 2011–2014 m. veiksmų programų įgyvendinimui ES struktūrinių fondų investicijų paklausos pusės sukeltas poveikis silpnėja, todėl vertinant paramos poveikį 20011–2015 m. laikotarpiu stebimas mažesnis vidutinis metinis BVP augimo tempas (1,1 proc. punkto). Suminis 2011–2014 m. laikotarpio realus BVP yra 6,51 proc. didesnis nei būtų be paramos. Prognozuojama, kad per 2011–2014 m. laikotarpį iš viso bus sukurta 66,36 mlrd. papildomo nominalaus BVP, o integruota grąža3 (paramos efektyvumas) pasieks 1,97, t.y. kiekvienas investuotas litas atneš 1,97 Lt nominalaus BVP grąžos. Daroma išvada, kad papildomą impulsą tiek realaus BVP augimui, tiek didesnei nominalaus BVP grąžai suteikia 2011–2014 m. programavimo laikotarpiu įvestos finansinės inžinerijos priemonės, kurios leidžia santykinai sumažinti investicijų „kainą“ ir netiesiogiai skatina didesnes privačias investicijas.

Lietuvai panaudojant ES struktūrinių fondų paramą nuo 2011 m. pradžios iki 2014 m. pabaigos iš nacionalinio valstybės biudžeto teko investuoti arti 25 092,3 litų. Taigi, remiantis šiomis nemažomis valstybės biudžeto išlaidų sumomis galima daryti prielaidą, kad kasmet didėjančios ES struktūrinių fondų investicijos Lietuvoje galėjo neigiamai įtakoti biudžeto deficitą 2011-2014 m. Tačiau šiam teiginiui patvirtinti, reikalinga atlikti skaičiavimus.

Spartus ekonomikos augimas ir ekonominis šalies konkurencingumas pasaulinėje rinkoje yra vienas esminių Europos Sąjungos tikslų. Na o vienas pagrindinių spartaus ekonomikos plėtros ir konkurencingumo veiksnių yra eksporto apimtys, kurios sėkmės atveju tinkamai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas turėtų augti nuo pat įstojimo į ES.

Buškevičiūtė (2008) valstybės Finansus apibūdina, kaip „sistema visuomeninių santykių, kurių pagrindu remiantis BVP ir nacionalinių pajamų skirstymu ir perskirstymu vyksta centralizuotų ir decentralizuotų fondų kūrimasis, perskirstymas ir panaudojimas“. Pasak autorės „valstybės finansų sistema, tai valstybinio ir privataus sektorių piniginių fondų planingo sudarymo, paskirstymo bei naudojimo metodų ir formų sistema“. Anot Buškevičiūtės (2008) „kiekvieną finansų sistemos grandis atlieka tam tikras funkcijas, tačiau specialiosios literatūros šaltiniuose nėra vieningos nuomonės dėl finansų sistemos modelio“. Pasak autorės „finansinę sistemą sudaro trys pagrindiniai blokai, tai būtų valstybės finansai, savivaldybių finansai, įmonių finansai“. (Buškevičiūtė, 2008).

Lietuvos makroekonominė analizė. (2016 m. Balandžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-makroekonomine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:22