Lietuvos materialinės kultūros raida


Titnago apdirbimas. Kaulo apdirbimas. Akmens amziaus reztukas. Senoves lietuviu zemdirbystes irankiai. Materialines kulturos pokyciai akmens amziuje. Gyvulininkyste gelezies amziuje. Lietuviu materialiniai pokyciai akmens amziuje. Lietuvos materialiniai pokyciai akmens amziuje. Akmens amziaus darbo irankiai is medienos. Kaulo ir rago apdirbimas.

Istorijos referatas. Medžioklė. Geležies amžius. Žvejyba. Žemdirbystė. Geležies amžius. Gyvulininkystė. Titnago apdirbimas. Gintaro apdirbimas. Odos apdirbimas. Kaulo ir rago apdirbimas. Medžio apdirbimas. Audimas. Keramikos gamyba. Metalo dirbinių gamyba.


Medžiota būdavi su ietimis. Kad ietys toliau skrietų ir giliau smigtų, nuo mezolito laikų medžiotojai naudojo svaidykles, kurios buvo gamonamos iš medžio ar kaulo. Maždaug tuo pat metu xi-x tūks. Medžiotojai pradėjo šaudyti lankais. Lankas būdavo gaminamas iš lazdyno, uosio karčių. Savotiškiausias medžioklės ir karybos įrankis buvo bumerangas. Jis darytas iš kreivo ar kieto medžio. Mezolito laikotaroiusenajame žalvario a. Baltų genčių teritorijoje pasirodė pirmieji metaliniai antgaliai. Neolito laikotaroiu vakarų baltai labiausiai garbino briedidesni medžioklės pokyčiai vyko geležies amžiuje. Buvo naudojamos visos akmens ir žalvario a. Žinotos medžioklės priemonės; spąstai, tinkpaleolito laikais žmonės žuvų pasigaudydavo rankomis, galbūt prisis-maigstydavo irtimi ir žrberklu. Žūklė labai suklestėjo mezolito laikais. Buvo naudojami žeberklai, ietys, strėlės kauliniais antgaliašiuo laikotarpiu žmonės žvejodavo jau kabliukais. Stambesnės žuvys gaudomos būdavo ir blizgėmis. Svarbiausi žvejybos įrankiai neolito laibaltų genčių byventuose plotuose žmonės žemdirbyste pradėjo verstis iii tūkst. Pabaigoje – vėlyvajame neolite. Rytų barltai žemdirbyste ėmė verstis daug vėliau – vėlyvajame žalvario a. Seniaus i iš dabartinių kultūrinių javų Lietuvoje yra kviečiai ir soros. Tuo pačiu laikotaroiu jau buvo auginamos ir kanpės. Iii tūkst. Atsirado ir aria-moji žemdirbystė. Senovės žemdirbiai suarti žemei purenti, digeležies a. Lydimams kirsti baltų gentys naudojo geležinius įmovinius ir ssiauraašmenius pentinius kirvius. Žemei įdirti – geležinius kaplius, arklus su geležiniais noragais, eglės viršūnių akLietuvoje ir visame rytų pabaltyje gyvulininkystė įsitvirtino žalvario amžiuje. Buvo augintos kiaulės, arkliai, karvės, ožkos ir avys. Gyvulinintitnagas akmens a. Buvo pagrindinė žaliava, iš kurios gaminti beveik visi darbo įrankiai. Žmonių pastebėta, kad titnagas – kietas ir skalus akmuo, o atskėlus – ir aštrus. Tai nuosėdinė silicitų grupės uoliena. Akmans amžiuja vyko prekyba. Iš titnago buvo gaminami kirviai, kaltai, grandukai, grąžtai, rėžtukai. Titnago dirbinius baltų gentys naaaudojo tol, kol juos ūkyje ginkluotėje pakeitė metaliniai.

Tyrinėjant akmens ir žalvario amžių gyvenvietės, randama titnago skaldytinių. Akmens amžiuje labai reikalingas įrankis buvo rėžtukas. Jo paskirtis – išrėžti griovelį kaule, medyje ar rage. Strėlės titnago antgakiais naudotos medžiojant ir kariaujant. Titnaginiais gremžtukais apdirbdavo odą. Jie gaminti iš platesnių skelčių, o kartais iš nuoskalų.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (979 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 8 KB
  • Lietuvos materialinės kultūros raida
    8 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos materialinės kultūros raida. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-materialines-kulturos-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:32