Lietuvos miestų gyventojų migracijos ir įtaka teritorijų planavimui


Sociologijos praktikos ataskaita. Įvadas. Lietuvos miestų gyventojų migracijos. Migracijų apimtys ir jų kaita. Migracijų kryptys. Migracijos priežastys. Migracijos pasekmės. Vilniaus ir kauno miestų gyventojų migracijos ir jų įtaka teritoriju planavimui. Vilniaus miestas. Vilniaus miesto socialinė aplinka. Kauno miestas. Kauno miesto socialinė aplinka. Išvados. Literatūra.


Kiekvienoje valstybėje vyksta dviejų rūšių migracijos procesai: išorinė ir vidinė migracija. Svarbiu reiškiniu Lietuvos visuomeniniame gyvenime yra vidaus migracija. Ji kartu su natūraliu gyventojų judėjimu, keičia įvairių teritorijų gyventojų skaičių, miestų bei kaimų socialinę demografinę struktūrą.

Miestai turi didelę įtaką teritoriniam gyventojų pasiskirstymui, nes jie virsta didžiuliais gyventojų koncentracijos židiniais. Gyventojų tankumas miestuose daug didesnis negu bendras rodiklis, bet skirtingo tipo miestuose nevienodas.

Taigi, miestų gyventojų migracijos šių dienų Lietuvoje itin padidėjusios ir tampa vis aktualesne tema. Nors ši tema yra nagrinėta įvairių autorių knygose ir straipsniuose, tačiau šiame kursiniame darbe bandysiu plačiau apžvelgti, miestų gyventojų migracijas Lietuvoje, jos raidą, pokyčius, priežastis bei pasekmes.

Mokslinės literatūros analizė – pagal šį metodą, bibliotekose, įvairiose duomenų bazėse buvo ieškoma įvairios medžiagos, susijusios su kursinio darbo tema. Siekiama aptarti ir įvertinti Lietuvos miestų gyventojų migracijas, remiantis įvairiais mokslinės literatūros šaltiniais;

Statistinės analizės metodas – statistinių duomenų surinkimas, jų analizavimas ir lentelių sudarymas;

Sisteminis metodas – analizuojama informacija yra pateikiama sistemingai, planingai ir nuosekliai;

Gyventojų migracija vyko nuo seniausių laikų, kai tik prasidėjo Lietuvos apgyvendinimas, nes pats teritorijos apgyvendinimas – tai žmonių kraustymasis iš vienos vietos į kitą. Yra žinoma, kad gyventojai iš dabartinės pietvakarinės Lietuvos teritorijos palengva migravo į vakarinę ir šiaurvakarinę jos dalį. Galima manyti, kad persikelti galėjo skatinti naujų palankesnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, išorės priešų puldinėjimai ar vidiniai genčių ar tarpgentiniai nesutarimai. (Vaitekūnas, 2006, p. 265).

Sovietmečiu vidinė, kaip ir išorinė, gyventojų migracija buvo griežtai reglamentuota. Pokariu ji buvo orientuota į miestų, pirmiausia Vilniaus, atstatymą. Tačiau dėl sudėtingo to meto represinio rėžimo sąlygų iki XX a. šeštojo dešimtmečio gyventojų migracija neįgavo nuoseklių tendencijų. Nebuvo ir patikimos statistinės apskaitos. Tik šeštojo dešimtmečio pradžioje migraciniai procesai ėmė įgauti natūralesnės raidos bruožų, nors ir toliau išliko daug administracinio pobūdžio priemonių, reguliavusių vidinę migraciją. (Stankūnienė, 1995, p. 67). Tai truko iki aštuntojo dešimtmečio vidurio, kai sulietojo industrializacijos tempai. Nuo devintojo dešimtmečio pradžios ėmė mažėti vidinės migracijos mastai, keitėsi srautai, stabilizavosi migracija tarp respublikų. Lietuvos vidinės gyventojų migracijos bruožai keitėsi. Jos pokyčiai turėjo būdingų demografinės evoliucijos bruožų, einant iš agrarinės į industrinę visuomenę. (Kasnauskienė, 2006, p. 215). Šio perėjimo išskirtini keli etapai:

pirmieji pokario metai (iki šeštojo dešimtmečio pradžios): intensyvėjantis gyventojų migracinis mobilumas, auganti gyventojų migracija iš kaimų į miestus. Šių srautų pagrindinė kryptis – didieji šalies miestai. Tuo metu ryškėjo migracijos bruožai, būdingi pereinamajam į urbanizuotą visuomenę laikotarpiui;

1953 – 1964 metai: toliau didėjantis migracijos iš kaimo į miestą intensyvumas ir monocentrinis pobūdis. Jis prasidėjo švelnėjant politiniam rėžimui ir sutapo su pradiniu šalies industrializacijos intensyvėjimo periodu. Šiuo metu sparčiausiai augo didieji Lietuvos miestai ir labiausiai – Vilnius. 1959 – 1960 m. migracija šiek tiek stabilizavosi. Kasmet migrantų buvo apie 12 tūkst. Be to, tais metais judresni buvo miestų gyventojai. Bendroji migracija rodo, kad pirmuoju pokario dešimtmečiu buvo didelės tremtys ir deportacijos.

Septintojo dešimtmečio vidurys – aštuntojo dešimtmečio vidurys: labai spartus migracijos, ypač persikėlimų iš kaimo į miestą intensyvėjimas. Vidaus migracinis judrumas labai padidėjo 1971 – 1975 m. Šio padidėjimo pagrindinė priežastis buvo intensyvus žemių melioravimas ir su tuo susijęs spartus vienkiemių nukėlimas kaimų vietovėse.

Aštuntojo dešimtmečio vidurys – 1989 m.: baigėsi intensyvios urbanizacijos laikotarpis ir ekstensyvi pramonės plėtotė. Pasiektas techninės pažangos, susisiekimo lygis sukūrė naują gyventojų mobilumo fenomeną – švytuoklinę migraciją. Be to, migracijos srautai iš kaimų krypsta ne vien į miestus, bet ir į didžiųjų miestų priemiestines zonas.

Visiškai naujas migracijos etapas prasidėjo atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmiausia pasikeitė migracijos sąlygos, kadangi išvyko arba buvo panaikinti visi juridiniai ir ekonominiai biurokratiniai barjerai. Pakito migracijos apimtis, pasikeitė jos kryptis. Aktyviausiųjų iš miestų į kaimus skaičius nuo 1992 m. viršija atvykusiųjų iš kaimo vietovių į miestų skaičių.

Gyventojų skaičius įvairiose respublikos rajonuose kito nevienodai. 1959 – 1970 m. daugiau kaip 25% gyventojų padidėjo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rajonuose. Juose yra stambūs, dideli ir vidutiniai respublikinio pavaldumo miestai. (Vaitekūnas, 2006, p. 288). Sparčiai augo Trakų rajono gyventojų skaičius. Esminę įtaką tam darė Vilniaus artumas. Atvykusieji ir gyvenantieji Trakų rajone dažnai papildo darbinės migracijos srautus, nukreiptus į Vilnių, o iš vakarinės rajono dalies ir į Alytų. Spartesniais augimo tempais pasižymėjo nauji regioniniai centrai. Per šį laikotarpį gyventojų daugiausia neteko Šiaurės ir Vakarų Lietuvos ekonominiai rajonai. Grupė Šiaurės Lietuvos rajonų – Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Rokiškio – yra pastovūs gyventojų tiekėjai respublikos didesniems miestams.

Lietuvos miestų gyventojų migracijos ir įtaka teritorijų planavimui. (2015 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-miestu-gyventoju-migracijos-ir-itaka-teritoriju-planavimui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:08