Lietuvos miestų klestėjimo laikotarpis


Architektūros referatas.

Istorinės sąlygos. Techniniai reformos uždaviniai. Žiežmariai. Rietavas. Virbalis. Kudirkos Naumiestis. Jurbarkas. Literatūros sąrašas.


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikotarpiu susidarė palankios sąlygos prekybiniams ryšiams palaikyti, buvo plėtojami amatai, aktyvėjo prekyba, taip pat buvo įvesta Valakų reforma.

Į miestą ateina stačiakampis gotikinis planas. Tokios standartinės schemos griaučiai buvo kvadratinė turgaus aikštė, iš kiekvieno jos kampo einančios dvi tiesios, o tarpusavyje statmenos bei lygiagretės gatvės, sudarančios aplink aikštę tam tikrą taisyklingų kvartalų skaičių, priklausomai nuo miestams skirtos teritorijos dydžio.

Senesnius Lietuvos miestus ir miestelius pagal šį gotikinį planą pertvarkydavo tik susidarius palankioms sąlygoms, paprastai senieji miesteliai buvo plečiami, o dar dažniau – pagal ši planą buvo statomi nauji miestai. Pagrindiniai tokio miesto elementai buvo turgaus aikštė, rotušė, bažnyčia, o kai kada ir pilis.

Vėliau Lietuvą pasiekė Renesanso judėjimas, tačiau jo apraiškos buvo itin savitos, susimaišiusios su vietinėms tradicijomis. Renesanso stiliaus požymiai Lietuvos miestuose pasireiškė labai negausiai.

Iki šiol rašant apie vietovės raidą dažniausiai būdavo pradedama nuo to, kad Žiežmariai – „senas miestas“. Kadangi archeologai gyvenvietę sistemingiau netyrinėjo, kol kas nėra bent kiek tikslesnio žodžio „senas“ konkretizavimo laiko požiūriu.

1557 m. valstybei priėmus Valakų reformos įstatymą, tai pat metais Žiežmarių dvare buvo numatyta atlikti valakų matavimą, tačiau jis pradėtas dar 1547 m. Matavimą turbūt nutraukė maras, bet vėliau darbai buvo tęsiami: 1555 m. išmatuota Žiežmarių bažnyčios fundacinė žemė, nustatytos jos ribos, sklypai suskirstyti klebono jurisdikos žmonėms.

Retrospektyviai įvertinus vėlesnę Žiežmarių kartografinę medžiagą, matyti iki šių dienų miestelyje išlikusi Valakų reformos laikotarpiu naujai suformuotų ar senųjų pertvarkytų prekybos ir amatų centrų plano forma su jai būdingais elementais, neabejojama, jog 1547 – 1559 m. matuojant Žiežmarių dvarą valakais, ankstesnis savaime susidaręs radialinis gyvenvietės planas buvo pertvarkytas į stačiakampį, o teritorija išplėsta. Tam galėjo padėti ir per maro epidemiją susidariusios palankios šiam pertvarkymui sąlygos; miestelis galėjo būti apmiręs ir apleistas. Tačiau nėra objektyvių duomenų, kokiu mastu ankstesnis planas galėjęs būti pertvarkytas ir kurie jo elementai galėjo būti pakeisti tuomet, o kurie pakito per tolesnę raidą.

Kita vertus, neatmestina, jog XVI a. antrojoje pusėje Žiežmariai jau buvo „prekybinis miestelis“, nors ir nepažymėtas nė viename to meto LDK ar LDK -Lenkijos žemėlapyje, vadinasi, vargu ar pakankamai reikšmingas.

1580 m. Žiežmariuose įvyko du gaisrai; per pirmąjį – sudegė 22 sodybos, o per antrąjį – 17. Sprendžiant iš sodybų savininkų pavardžių, gaisrai buvo skirtingose miestelio vietose. Manyta, kad 39 sudegusios sodybos galėjo sudaryti apie 50% miestelio ploto, o tai turėjo palengvinti natūroje pritaikyti Valakų reformos metu suplanuotą pakeisti ankstesnį radialinį planą į stačiakampį. Tokį pertvarkymą anuomet, kaip ir daugelyje kitų LDK miestų ir miestelių, Žiežmariuose galėjo sutrukdyti tik sąlygiškai gera pastatų būklė. Todėl 1580 m. gaisras sudarė palankesnes sąlygas suplanuotas permainas įgyvendinti. Tokiai prielaidai pagrindą suteikia ir 1600m. primą kartą rašytiniuose istorijose šaltiniuose paminėtas taisyklingas miestelio centro planas ir keturkampė aikštė.

  • Architektūra Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ieva
  • 17 puslapių (2933 žodžiai)
  • Universitetas
  • Architektūros referatai
  • Microsoft Word 2862 KB
  • Lietuvos miestų klestėjimo laikotarpis
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos miestų klestėjimo laikotarpis. (2017 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-miestu-klestejimo-laikotarpis.html Peržiūrėta 2017 m. Vasario 25 d. 20:17