Lietuvos miškai


Zoliu ardas. Misko ardai. Kokie gyvunai gyvena medziu arde. Kodėl lietuvoje vyrauja spygliuočių medynai. Medziu arde gyvenantys gyvūnai. Vidutinio klimato juostos miskai. Lietuvos misku ardai. Lietuvos miskai referatas. Lietuvos misko ardai. Lietuvos miskai skaidres.

Biologijos referatas. Lietuva yra vidutinio klimato juostoje, kurioje auga mišrieji miškai. Šie miškai klesti vidutinio klimato juostoje, kur yra ryškūs metų laikai ir per metus iškrinta gausūs krituliai. Kitados beveik visa lietuvos teritorija buvo apaugusi gūdžiais miškais. Miškingumo kaita. Miškingumo skirtumai. Miško ardai. Medynų rūšinė sudėtis. Medynų amžius. Augalų paplitimo ypatumai. Pušynai. Eglynai. Beržynai. Ąžuolas.


Medžiai neaugo tik aukštapelkėse ir paupių pievose. Miškų plotai ėmė mažėti ,kai sėsliau apsigyvenę žmonės, ypač prie didesnių upių ,pradėjo plėsti dirbamos žemes ir ganyklų plotus. Itin daug miškų iškirsta xvi-xviii a. , kai mediena tapo paklausia preke. Rąstus arkliais žmonės vežė prie upių, rišo i sielius ir pasroviui plukdė daugiausia į rytų prūsijos lentpjoves. Kirtimų plotai dažniausiai virsdavo dirbamąja žeme. Xx a. Lietuvis miškingumas buvo mažiausias-tik 18%. Dabar Lietuvos miškingumas- 32%. Valstybė ir įvairūs fondai skatina nenaudojamą žemę apsodinti mišku. Todėl kasmet atsiranda 8500ha naujo miško. Lyginant su suomijos, švedijos ,netgi latvijos miškingumas ,nelabai didelis. Vidutinės juostos miškų gyvūnai daugiausiai yra smulkūs. Stambiausi miške gyvenantys gyvūnai priklauso elninių šeimai. Pats didžiausias iš jų – briedis. Gyvena smulkūs žolėdžiai- kiškiai, pelės, burundukai, vabzdžiaėdžiai kirstukai, grūdlemiškai Lietuvos teritorijoje pasiskirstę nevienodai. Didžiausią plotą apima šalies pietryčiuose ir rytuose ,kur vyrauja nelabai derlingi dirvožemiai, todėl miškų iškirsta mažiau. Miškingiausios yra miško augalų bendrija yra viena iš sudėtingiausių. Augalai pasiskirstę sluoksniais, kurie vadinami ardais. Pagrindinė miško sudedamoji dalis yra medžių ardas-medynas. Jis gali būti grynasis- iš vienos rūšies medžių( pvz : eglės ir beržo medynas). Žemiau medžių ardo yra krūmų ardas. Jame auga lazdynų ,šaltekšnių ,sausmedžių ,kadagių ir kitų krūmų. Šis ardas miškininkų vadinamas traku. Neretai po senesniais medžiais iš sėklų ar vegetatyvinių būdu želia jaunų medelių, iš kurių vėliau gali susiformuoti medynas. Ši jaunoji miško karta vadinama pomiškiu. Žolių arde žemiau krūmų auga ne tik žolių ,bet ir įvairių krūmokšnių puskrmūsų šalyje vyrauja spygliuočių medynai- pušynai ir eglynai, kurie sudaro daugiau kaip pusę Lietuvos miškų. Pušynų daugiausia smėlingoje pietryčių lygumoje ,o eglynų- moreninėse aukštumose. Vidurio Lietuvoje auga daugiausia lapuočių medynų, pagal medienos savybes jie skirstomi į minkštuosius ir kietuosius lapuočius. Prie minkštųjų priklauso beržas, juodalksnis, baltalksnis, drebulė. Šių lapuočių medynų Lietuvoje daugiausia ,o labai vertinamų kietųjų (ąžuolų imedis ,kaip ir kiekvienas organizmas ,turi savo amžių. Jis išdygsta ,auga ,subręsta ir žūva. Kiekvienos rūšies medžio amžius kitoks. Pavyzdžiui, baltalksnis auga ir subręsta greit , o spygliuočiai daug lėčiau. Itin vėlai brandą pasiekia ąžuolai.

  • Biologija Referatai
  • 2011 m.
  • 6 puslapiai (1337 žodžiai)
  • Mokykla
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Lietuvos miškai
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvos miškai. (2011 m. Sausio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-miskai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:39