Lietuvos mokesčių politika, analizė ir perspektyvos


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Mokesčių samprata. Mokesčių sąvoka, elementai, esmė. Mokesčių klasifikavimas ir funkcijos. Mokesčių sistema. Gyventojų pajamų mokestis. Pelno mokestis. Pridėtinės vertės mokestis. Akcizai. Nekilnojamojo turto mokestis. Mokesčius administruojančios institucijos. Mokesčių politika, perspektyvos. Gyventojų pajamų mokestis. Nekilnojamojo turto mokestis. Laikinojo verslo mokestis. Mokesčių politikos tobulinimo gairės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Mokesčiai yra viena aktualiausių šiandienos problemų. Kasdien yra diskutuojama dėl mokesčių naštos. Verslininkai atkakliai gina savo pozicijas, kad mokesčių įstatymai yra netobuli, netiksliai išaiškinti. Valstybės pareigūnai tvirtina, kad mokesčių sistema yra nuolat tobulinama ir keičiama.

Pagal dabartinį ekonominių ir socialinių reformų etapą Lietuvoje būtina vykdyti tokią mokesčių politiką, kuri atitiktų ekonomikos raidos gaires ir būtų perspektyvi, skatintų verslą, padėtų kelti gyventojų perkamąją galią. Tačiau garantuojant nuolatines įplaukas į valstybės biudžetą, mokesčiai neturėtų būti didinami. Dabar veikiantys mokesčių įstatymai neatitinka Lietuvos ekonominės situacijos ir realių galimybių. Esama mokesčių sistema neskatina gamybos, susikaupė didžiulės juridinių asmenų skolos biudžetui, veiklą nutraukė daugelis įmonių.

Šio kursinio darbo tikslas, kurio tema „Lietuvos mokesčių politika, analizė ir perspektyvos“ – išanalizuoti Lietuvos mokesčių politika bei pateikti šiuo metu vykdomos mokesčių reformos perspektyvas.

Darbo uždavinys: pateikti bei išanalizuoti teorinę mokesčių samprata, pagrindinius įstatymus reglamentuojančius Lietuvoje esamus mokesčius bei vykdomą mokesčių reformą.

Aukščiau pateikti mokesčių apibūdinimai akcentuoja tris esminius mokesčių bruožus:

paskirtį – surinktos pajamos, reikalingos valstybės funkcijoms vykdyti.

Iš mokesčių dengiami visuomeninių gėrybių gamybos ir vartojimo kaštai, visuomeninės gerybės – tai ekonominės gerybės, kuriomis negalima prekiauti privačių prekių rinkoje, nes jos vartojamos bendrai, kolektyviai. Šios gerybės įsigyjamos kolektyviai, tačiau už jas mokama individualiai, kaip ir už plataus vartojimo prekes ar paslaugas. Užmokestis už naudojimąsi visuomeninėmis gėrybėmis yra kiekvieno gyventojo mokamų tiesioginių mokesčių, kuriuos valstybės nustato subjektams, atsižvelgdama į jų pajamas ir (arba) turto, dalis.

Visuomeninių gėrybių gamybos kaštai paprastai dengiami iš valstybės biudžeto, kurio pajamos kaupiamos iš trijų šaltinių:

paskolų (valstybinių vertybinių popierių forma), duodančių tam tikras palūkanas;

Visų normaliai funkcionuojančių valstybių praktikoje tarp šių trijų šaltinių vyraujantis vaidmuo tenka mokesčių įplaukoms. Taigi mokesčiai naudojami visuomeninėms gerybėms gaminti, kita vertus – jie yra natūralus užmokestis už naudojimąsi visuomeninėmis gerybėmis.

Privataus vartojimo gėrybių teikiamu naudingumu vartotojas gali tenkintis tik po to, kai nusiperka šias gėrybes. Tuo tarpu norint tenkintis visuomeninėmis gėrybėmis, reikia, kad jos būtų pagamintos. Šį išskirtinį faktą paaiškina vartojimo apmokėjimo ir visuomeninių gerybių vartojimo stygiaus sąveika. Mokesčių mokėtojai konkrečiai nežino, kokie tikslai realizuojami iš jų sumokėtų mokesčių. Kita vertus, visuomeninių gėrybių nekonkurencingumas teikia realią galimybę jas naudoti atskiriems subjektams nesumokant atitinkamų mokesčių. Valstybė griežtai kovoja su tokiais subjektais per savo administracinės kontrolės ir mokesčių inspekcijos institucijas. Taigi, mokesčių mokėjimas įgauna prievartinio akto pobūdį. Iš to darytina išvada, kad idealia reikėtų pripažinti tokią ekonominę ir politinę tvarką, kurioje subjektai asmeniškai suinteresuoti mokėti valstybei mokesčius, o ne jų vengti ir visaip išsisukinėti. Būtina tokio sąmojingumo sąlyga yra ta, kad asmenys turi būti garantuoti, jog galės realizuoti savo privačius ekonominius interesus.

Visuomeninė santvarka, valstybės uždaviniai ir funkcijos mokesčių atsiradimo bei jų rinkimo į valstybės iždą problematikos bendrajame kontekste istoriškai evoliucionavo nuo turto ir asmenų apsaugos iki komplekso įvairiausių priemonių, naudojamų rinkai ir ūkininkavimo santykiams tvarkyti, grumtis su skurdu ir nelaimėmis.

Tarp ekonomistų ir verslininkų nėra vieningos nuomonės dėl mokesčių. Vieni teigia, kad egzistuojantys mokesčiai savo esme turi racionalizuoti netolygų pajamų paskirstymą, kiti mano, kad nors mokesčiams ir būdinga nacionalinių pajamų perskirstymo funkcija, tačiau jai įgyvendinti būtina radikali mokesčių reforma.

Kiekvieną mokestį sudaro tokie pagrindiniai elementai:

Mokesčių mokėtojai yra ūkio subjektai – įvairių rūšių įmonės ir gyventojai.

Mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius (natūrinius) išteklius savo veiklai vykdyti. Mokesčių esmė dar gali būti apibrėžiama ir kitais bruožais. Valstybėje ištekliai yra kaupiami įstatymų nustatyta tvarka, prievarta imant mokesčius iš mokėtojų: gyventojų, ūkio subjektų, kartais netgi iš kitų valstybių (dažniausiai nugalėtų kare). Tikslai, kurių įgyvendinimui yra imami mokesčiai, taip pat apibūdina mokesčių esmę. Mokesčių esmę sudaro mokesčių turinį apibūdinantys elementai: subjektas (kas privalo sumokėti mokestį). Mokesčio objektas arba dar kitaip vadinama mokesčio bazė (kas yra apmokestinama), šaltinis, mokesčio tarifas, mokesčio lengvatos ir kiti bruožai.

Siekiant išryškinti pagrindinius mokesčių pranašumus bei skirtumus, jie grupuojami pagal tam tikrus požymius. Mokesčių klasifikaciniai požymiai gali būti:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (8188 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Lietuvos mokesčių politika, analizė ir perspektyvos
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos mokesčių politika, analizė ir perspektyvos. (2015 m. Spalio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-mokesciu-politika-analize-ir-perspektyvos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:47