Lietuvos mokesčių sistemos kitimas


Lietuvos mokesciu sistema. Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas. Mokesciu sistemos vertinimas. Lietuvos mokesčių administravimo tobulinimo kryptis. Mokesčių kitimo tendencijos. Lietuvos mokesciu kitimas. Lietuvos mokesčių sistemos įvertinimas. Lietuvos mokesciu sistemos analize. Dabartine lietuvos mokesciu sistema. Rusijos imperijos mokesciu sistemos vertinimas.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Mokesčių sistemos sąvoka. Lietuvos mokesčių sistemos istorinė raida. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (ldk) mokesčiai. Rusijos imperijos ir vokietijos okupacijų meto mokesčiai. Mokesčiai nepriklausomos lietuvos laikotarpiu. Apmokestinimas karo ir pokario metais. Mokesčių tendencijos ir vertinimas. Metų laikotarpiu. Dabartinės lietuvos mokesčių sistemos kitimas. Lietuvos respublikos mokesčių sistemos ypatumų pristatymas. Pagrindinių mokesčių kitimo apžvalga. Darbo metodai ir priemonės. Tyrimo eigos pristatymas. Kokybinio dokumentų analizės metodo pagrindimas. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Lietuvos respublikos mokesčių sistemos teisinis reglamentavimas. Mokesčių sistemos kitimo reikšmės analizė biudžeto surinkimui. Metais. Lietuvos respublikos mokesčių sistemos tobulinimo kryptys ir trūkumai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Taigi, mokesčių sistema – tai visi mokesčiai, kuriais valstybėje įgyvendinami tam tikri principai ir įsipareigojimai.

Mokesčių atsiradimas pasaulyje siejamas su pirmykštėmis bendruomenėmis, kai genties vadas

Mokesčių istorinė raida apima ilgą laikotarpį. Keičiantis valstybių plėtrai, keitėsi ir jos imami mokesčiai, jų mokėtojai, bei apmokestinimo principai.

Lietuvoje mokesčių pradžia siejama su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir jos susikūrimu, o tai yra XIII a.

Tuo metu, Lietuvoje mokesčiai nebuvo skiriami nuo duoklių, kaip seniausios natūra ar pinigais mokėjimo forma. Duoklė tapo valstybiniu mokesčiu (pagalvės, žemės) ir feodaline renta. Mokesčių pajamos plaukdavo į valstybės iždą, o duokles valdiniai duodavo savo valdovams ir visa tai buvo daroma natūra.

Seniausi mokesčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kaip ir minėta, buvo dėkla ir mezliava. (Rimas, J., Stačiokas, R. 2004). Dėkla buvo mokama augalininkystės produktais – javais, vaisiais, daržovėmis, o mezliava buvo mokama gyvulininkystės produktais – dažniausiai kiaulėmis, tačiau būdavo ir kitokių gyvulių.

Be minėtų dėklos ir mezliavos mokesčių, LDK egzistavo daug įvairiausių kitų prievolių – žagrinės arba žagrės mokestis; padūmės mokestis; hibernos, pagalvės mokestis (kai buvo mokama už kiekvieną žmogų. Jį mokėdavo ir dvasininkai, kai kur net bajorai), žemės mokestis; verslo, pelno mokestis; svaigalų (už gaminamą midų, degtinę); kvartos (jį mokėjo valstybinių dvarų valdytojai); pelno „ofiaros“ mokestis, kurį mokėjo bajorai – 10 proc. jų pelno.

Nuo 1649 m. įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis, kuris buvo privalomas valstiečiams, miestiečiams, smulkiems bajorams. Faktiškai tai buvo tipinis žemės mokestis

Taigi, Lietuvos mokesčių sistema pradėjo formuotis XIII a. kartu su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Pirmieji mokesčiai buvo dėkla ir mezliava, mokami žemės ūkio produktais, natūra. Ilgą laiką bajorijos ir dvasininkijos atstovai nemokėję jokių mokesčių, nuo 1789 m. taip pat privalomai pradeda mokėti 10 proc. žemės pelno mokestį. Tuo metu buvo didelė mokesčių įvairovė ir netolygus mokesčių naštos paskirstymas.

Baudžiavos panaikinimas nepalietė valstybinės mokesčių sistemos. Be išperkamųjų mokesčių ir rinkliavų valsčiaus, apskrities bei gubernijos reikalams, valstiečiai, kaip jau minėta, tebemokėjo pagalvės mokestį. Ruošiantis panaikinti pagalvės mokestį, 1875 m. buvo įvestas valstybinis žemės mokestis, kurio dydis priklausė nuo turimos žemės kiekio. Juo apmokestinti buvo visi žemės sklypai. Šis mokestis buvo palyginti nedidelis. 1883 m. jis davė iždui 7,6 mln. rublių. Ruošiantis iš tikrųjų panaikinti pagalvės mokestį, kartu su kitais mokesčiais panaikintas ir valstybės žemės mokestis. (Stačiokas, R., 2003)

1941 m. biudžetas likosi, kaip sakoma, popieriuje. Jo realizuoti neleido prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Jau pirmąją karo dieną 1941 m. birželio 22-ąją, - vokiečių lektuvai bombardavo Lietuvą. Buvo padegti, sugriauti miestai ir kaimai, žuvo nemažai civilių gyventojų.

Lietuva neturėjo mokestinio savarankiškumo. Visi objektai buvo apmokestinti taikant centralizuotą sistemą.

Gyventojai mokėdavo pajamų, žemės, trobesių mokesčius, žemės rentą, viengungių, vienišų ir mažažemių piliečių mokesčius.

Po to kai hitlerinė Vokietija užėmė Lietuvą, vėl buvo atnaujinama ankstesnė mokesčių sistema įtraukiant naujus mokesčius.

Pelno įmokas į biudžetą mokėjo vietinėms taryboms pavaldžios įmonės ir ūkinės organizacijos. Pelno įmokas vietinio pavaldumo ūkinės organizacijos privalėjo sumokėti atskaitymų iš pelno, peln laisvo likučio, mokesčio už pagrindinius gamybinius fondus ir normuojamas apyvartines lėšas pavidalu. Visos šios įmokos buvo įskaitomos į atitinkamą biudžetą. (Stačiokas R., Rimas J., 2003)

Lietuvos mokesčių sistemos kitimas. (2012 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-mokesciu-sistemos-kitimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:37