Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas


Ekonomikos analizė. Įvadas. Mokesčių sistemos apibūdinimas. Mokesčių klasifikacija. Mokesčių sistemos vertinimo teorinis pagrindimas. Mokesčių sistemos Lietuvoje vertinimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Mokesčių sistema yra sudedamoji dalis šalies konkurencingumo formavime. Ji turi didelę įtaką įmonių sprendimui dėl inovacijos, verslo plėtros. Mokesčių sistema turi skatinti ekonomikos plėtrą. Keičiantis šalies ekonomikai ir politinei situacijai, mokesčių sistema taip pat turi neišvengiamai keistis. Kiekvienos valstybės tikslas sukurti atitinkančią savo šalies poreikius mokesčių sistemą, efektyviai ją valdyti ir užtikrinti sklandų jos funkcionavimą.

Lietuvos mokesčių sistema formavosi įvairiomis politinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis sąlygomis. Atskiri mokesčiai ir jų rinkimo tvarka nuolat keičiama, pertvarkoma ir tobulinama.

Daugelyje šakių, taip pat ir Lietuvoje mokesčių vengimas netoleruojamas ir laikomas nusikaltimu. Mokesčių administratoriai vertina, kad dėl slepiamų mokesčių ar nelegaliai mokamų atlyginimų kenčia ne tik valstybė, bet ir sąžiningai mokesčius mokantys verslininkai, taip pat darbuotojai, negaunantys tinkamų socialinių garantijų.

Darbo objektas – Lietuvos mokesčių sistema.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti mokesčių sistemą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti mokesčių sistemą;

Išanalizuoti mokesčių klasifikavimą ir jų turinį;

Įvertinti mokesčių sistemą Lietuvoje.

Darbo metodai - mokslinių straipsnių, įstatymų ir knygų analizavimas, lyginimas, apibendrinimas ir išvadų pateikimas.

Kalbant apie mokesčius kaip atskirą elementą, juos sudaro tokios dalys, kaip:

Proporcinis - mokesčio objektui numato bendrą tarifo procentą, neatsižvelgiant į objekto dydį;

Progresinis – priešingas, negu proporcinis – didėjant objektui tarifas didėja;

Regresinis - priešingas progresiniam, nes didėjant objektui jis mažėja. (pagal regresinį tarifą apmokestinamos plačiai vartojamos prekės).

Kaip jau išsiaiškinome, mokesčiai yra laikomi ne kuo kitu, kaip prievole arba priverstine auka bendriems visuomenės reikalams arba kaip privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Mokesčių svarba pasireiškia per jų socialinį-ekonominį vaidmenį, kuris apibūdinamas per tris pagrindines mokesčių funkcijas:

Fiskalinė finkcija – kai nacionalinio biudžeto pajamos formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Ši funkcija apima ir krašto biudžetinės politikos dalį;

Perskirstomoji funkcija – šiek tiek siejasi su fiskaline funkcija, bet iš esmės pasireiškia tuo, kad gautos mokesčių mokėtojų lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų ir veiklos sferų;

Reguliavimo funkcija (kitaip dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja) - kai valstybė gali skatinti šalies ekonomikos spartesnį plėtojimą arba stagnaciją, smukimą, kovoti su nedarbu bei turėti įtakos kitiems ekonominiams reiškiniams šalyje. Visą paminėtą reguliavimą valstybė gali atlikti per mokesčių tarifus, mokesčių nomenklatūrą, lengvatų sistemą ar mokesčių mokėjimo taisykles.

Mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas turi užtikrinti pajamų apimtį, kurios užtektų valstybės išlaidoms padengti.

Taigi, išnagrinėjus mokesčių sudedamąsias dalis ir apibūdinus pagrindines mokesčių funkcijas, galima pastebėti jog mokesčių sistema yra labai aktuali kiekvienai valstybei ir būtina paminėti tai, jog visų valstybės funkcijų vykdymui ir skaidrios veiklos užtikrinimui reikalingi dideli finansiniai ištekliai, o mokesčiai ir yra vienas iš pagrindinių valstybės pajamų formavimo būdų, dėl ko mokesčių sistema ir yra būtina valstybei.

progresinius (didėjant mokesčio objekto apimčiai –didėja mokesčio procentas);

regresinius (didėjant mokesčio objekto apimčiai – pajamoms, turto vertei – mažėja mokesčio procentas)

Netiesioginiams mokesčiams – tokie, kurie nustatomi prekėms, paslaugoms, ir juos apmoka tie, kurie perka prekes ir naudojasi paslaugomis. Netiesioginiai mokesčiai yra įtraukiami į prekių ir paslaugų kainą. Šį mokestį vienodai moka turtingi ir vargingi žmonės, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Akcizai – svarbus mokestis papildant nacionalinio biudžeto pajamas: individualūs – konkrečioms prekėms (alui, cukrui, benzinui ir kitoms); universalūs – apyvartos mokestis, pridėtinės vertės mokestis. Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai – tai už valstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą), šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtrauktas ir mokestis.

Lietuvoje šiuo metu iš viso taikomi 25 skirtingi mokesčiai. Vieni jų galioja fiziniams asmenims, kiti juridiniams, dar kiti gali būti taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, visi šie mokesčiai turi skirtingus, tik jiems nustatytus tarifus. Plačiau aptarsime pagrindinius Lietuvoje taikomus mokesčius.

Akcizas – tai į valstybės biudžetą mokamas mokestis, išreiškiamas procentais nuo prekės kainos arba absoliučia suma ir pridedamas prie prekės kainos. Dideli akcizai yra pagrindinė kontrabandos priežastis, dėl kurios valstybei sunku šį mokestį surinkti į biudžetą [1]. Šiuo metu Lietuvoje akcizai taikomi etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, neapdorotam tabakui, energetiniams produktams, elektros energijai, akmens anglims, koksui ir lignitams [2].

  • Ekonomika Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (4987 žodžiai)
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 104 KB
  • Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvos mokesčių sistemos vertinimas. (2015 m. Lapkričio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-mokesciu-sistemos-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:20