Lietuvos muitų politikos bei jos pokyčių Lietuvai įstojus į ES analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Lietuvos muitų sistema. Muitų pokyčių įtaka Lietuvoje, įstojus į es. Muitų nauda ir žala. Importo pokyčiai. Eksporto pokyčiai. Eksporto ir importo palyginimas. Narystės ES poveikis Lietuvos prekybai su trečiosiomis šalimis. Kiti pokyčiai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Muitai teikia nemažai naudos. Valstybė, uždedama muitus ir mokesčius, didina savo biudžetą, todėl gali daugiau lėšų skirti socialinėms reikmėms (mokslui, švietimui, saugumui), nuo kurių priklauso žmonių gerovė. Taip pat muitai apsaugo vietinius gamintojus nuo trečiosiose pasaulio šalyse, dėl pigios darbo jėgos, pagaminamų pigesnių prekių. Be to, būtina paminėti, jog muitai skatina vietinių gaminių vartojimą.

Prieš ir po įstojimo į ES viešumon dažnai buvo keliama įvairių problemų, susijusių su muitų politika ir muitinėmis. Tačiau Lietuvos muitinė atlieka svarbų vaidmenį rinkos ir visuomenės apsaugos srityse (intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos, aplinkosaugos, prekių apsaugos). Nepaisant to, didžioji dalis ekspertų mano, jog muitai – problemų šaltinis, ir įžvelgia tik neigiamą jų poveikį: trukdo verslui, prekybai, efektyviam išteklių pasiskirstymui. Muitai riboja ūkio plėtrą, mažina efektyvumą ir galimybes geriau patenkinti vartotojų poreikius.

Šioje diagramoje matome, kad 2002-2006 metais importo apimtis pastoviai didėjo. Prieš įstojant į Europos sąjungą importo apimtys didėjo nežymiai, tačiau nuo 2004 metų pastebimas ryškus importo apimčių didėjimas. Palyginus 2002 ir 2006 metų duomenis, galima teigti, kad importas padidėjo beveik 3 kartus. Be to, galime pastebėti, kad įstojus į Europos sąjungą importui daugiau įtakos turėjo sezoniškumas.

Iš diagramoje pateiktų duomenų matome, kad 2002-2006 metais eksporto apimtis nuolat didėjo. Iki įstojimo į Europos sąjungą eksporto apimtys didėjo neženkliai, tačiau nuo 2004 metų pastebimas ryškus eksporto apimčių nuolatinis didėjimas. Palyginus 2002 ir 2006 metų duomenis, galima teigti, kad eksportas padidėjo apie 2 kartus. Be to, galime pastebėti, kad visame nagrinėjamame laikotarpyje eksportui turėjo įtakos sezoniškumas.

Pagal diagramą, kurioje matome pateiktas eksporto ir importo apimtis 2001-2006 metais bei jų tarpusavio balansą, galime teigti, kad disbalansas tarp eksporto ir importo kiekvienais metais vis didėjo. Tai įtakojo sparčiau augančios importo apimtys palyginus su eksporto apimčių didėjimu. Kaip anksčiau pastebėjome, importas 2002-2006 metais padidėjo beveik 3 kartus, kai tuo tarpu eksportas apie 2 kartus.

Diagramoje matome pavaizduotus 2004-2006 metų eksporto ir importo apimčių pokyčius. Visos Europos Sąjungos eksportas ir importas nuolat didėjo nagrinėjamą laikotarpį, tokie pat pokyčiai vyko ir Lietuvoje (minėti dydžiai didėjo). Importo apimtis visus tris metus buvo žymiai didesnė, nei eksporto visose Europos sąjungos šalyse (žr. 2 priedą).

Ryškiai padidėjo bendras importo muitų lygis, todėl neigiamą poveikį patiria vartotojai bei importuotojai, sumažėjo bendras šalies gerbūvis. Kita vertus, padidėjo kai kurių vietinių gamintojų apsauga.

Rengdamasi naujiems iššūkiams Lietuvos muitinė nuosekliai modernizavo savo veiklą kurdama muitinės darbui būtinas ir verslininkams naudingas informacines sistemas. 2005 m. spalį, minėdami Lietuvos muitinės atkūrimo 15-ąsias metines, pareigūnai jau galėjo džiaugtis ketverius metus trukusio projekto pabaiga ir nekantriai lauktu rezultatu – integruota muitinės informacine sistema (MIS), kurios galėtų pavydėti ne viena ES narė senbuvė.

Įdiegus integruotą MIS, susietą su ES duomenų bazėmis, pasikeitė muitinės darbo pobūdis ir principai. Naujoji sistema sudarė galimybę operatyviai teikti duomenis vartotojams, padidinti statistinės informacijos patikimumą, o svarbiausia – sumažėjo muitinės formalumų trukmė ir pagerėjo klientų aptarnavimas. Dabar krovinių kontrolė, deklaracijų pildymas, mokesčių mokėjimas, rizikos vertinimas – viskas atliekama elektroniniu būdu.

MIS atvėrė modernių informacinių technologijų galimybes, tad laukia kitas žingsnis – sukurti elektroninę muitinę. Šis naujas institucijos vystymosi etapas – viena prioritetinių veiklos strategijos krypčių.

Pasikeitusios aplinkybės Lietuvos muitinei iškėlė naują uždavinį – kovoti su terorizmu. Tad muitinei tenka suderinti lyg ir nesuderinamus dalykus: iš vienos pusės laikytis ES reikalavimų sudaryti sąlygas nevaržomai judėti žmonėms, prekėms bei kapitalui, o kartu užkirsti kelią teroristiniams aktams, kovoti su kontrabanda, pinigų plovimu, neteisėtu ginklų, narkotikų gabenimu bei kitais pažeidimais, keliančiais pavojų visuomenės saugumui. Toks svarbus naujas vaidmuo reikalauja, kad muitinės sistema veiktų kaip gerai suderintas mechanizmas, galėtų valdyti informaciją ir turėtų efektyvią rizikos atrankos sistemą.

Kad muitinė būtų pajėgi atlikti savo misiją, jai būtini kvalifikuoti, intelektualūs darbuotojai. Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba apie 2,5 tūkst. žmonių. Apie gerą jų profesinį pasirengimą byloja tai, kad Lietuvos muitinės atstovai kaip ekspertai dalyvauja ES programose teikiant pagalbą GUAM šalims (Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Moldova), taip pat Vengrijai, Bulgarijai.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 26 puslapiai (4829 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 199 KB
  • Lietuvos muitų politikos bei jos pokyčių Lietuvai įstojus į ES analizė
    10 - 6 balsai (-ų)
Lietuvos muitų politikos bei jos pokyčių Lietuvai įstojus į ES analizė. (2015 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-muitu-politikos-bei-jos-pokyciu-lietuvai-istojus-i-es-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:20