Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos iš PVM mokesčio


Ekonomikos tyrimas.

Įvadas. Lietuvos nacionalinis biudžeto sandara. PVM esmė ir svarba. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio analizė. Pridėtinės vertės mokesčio elementai. Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Šiame darbe nagrinėjami pridėtinės vertės mokestį reglamentuojantys teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos, susijusios su minėtu mokesčiu. Praktinėje dalyje aprašomi ir analizuojami Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansų ministerijos pateikti duomenys apie PVM mokesčio surinkimą bei jo kitimą.

Darbo objektas – Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio

Darbo tikslas – apžvelgus PVM esmę, išanalizuoti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio bei pateikti išvadas.

Darbo uždaviniai:

Aprašyti Lietuvos nacionalinio biudžeto sandarą;

Išanalizuoti ir susiteminti PVM reglamentus;

Apžvelgti ir įvertinti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų iš PVM pokyčius.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, grafinio vaizdavimo, dokumentų analizė.

Valstybės finansuose biudžetas suprantamas kaip centralizuotas pinigų fondas, kuris yra skirtas tam tikro valdymo lygmens organų funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos biudžetinę sandarą sudaro dvi biudžeto grandys :

Valstybės biudžetas, kurį sudaro mokestinės pajamos (gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir t.t.) bei nemokestinės pajamos (dividendai, Lietuvos banko likutinis pelnas ir t.t.)

Pasak V. Kazlauskienės, nacionalinis biudžetas apibūdinamas kaip ekonominių- piniginių santykių visuma, kuriems esant sudaromi ir naudojami valstybės funkcijų ir uždavinių įgyvendinimui skirti pinigų fondai. Nacionalinis biudžetas sukaupia įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamas kurios naudojamos šalies ūkiui finansuoti,socialinėms ir kultūrinėms reikmėms tenkinti, šalies vidaus ir užsienio saugumui stiprinti ir t.t.

Pasak E. Buškevičiūtes (2003), PVM buvo pirmasis taip greitai įgyvendintas ir daugumoje šalių tapęs pagrindiniu vartojimo mokesčiu, kuris skatina šalies augimo ekonomiką.

Mokesčio populiarumą lėmė tai, kad jis yra labai parankus gauti daugiau mokestinių įplaukų į biudžetą, nes turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtingas apmokestinimas, išvengti apmokestinimo trukdo mokesčio veikimo mechanizmas, mokestį lengva surinkti, nes jis įvedamas gamybos pradžioje.

Pridėtinės vertės mokestis – tiesiogiai neutralus įmonių veklai, kadangi mokestį moka galutinis vartotojas, todėl įmonės – PVM mokėtojos yra suinteresuotos pirkti žaliavas, paslaugas ir kt. iš įmonių taip pat PVM mokėtojų. Tokiu atvėju įmonė gali traukti pirkimo PVM į atskaitą.

  • Ekonomika Tyrimai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (1810 žodžių)
  • Ekonomikos tyrimai
  • Microsoft Word 217 KB
  • Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos iš PVM mokesčio
    10 - 5 balsai (-ų)
Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos iš PVM mokesčio. (2016 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-nacionalinio-biudzeto-pajamos-is-pvm-mokescio.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:19