Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų iš azartinių lošimų ir loterijų mokesčio pokyčių vertinimas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Azartinių lošimų ir loterijų istorija. Azartinių lošimų ir loterijų apibrėžimas. Loterijų ir azartinių lošimų mokestis. Pajamų iš azartinių lošimų ir loterijų mokesčio pokyčių vertinimas. Išvados. Literatūra.


Darbo objektas: azartinių lošimų ir loterijų mokestis.

Darbo tikslas: įvertinti azartinių lošimų ir loterijų mokesčio pokytį.

Darbo uždaviniai:

Pristatyti azartinių lošimų ir loterijų istoriją;

Apibrėžti azartinių lošimų ir loterijų sąvoką;

Išanalizuoti loterijų ir azartinių lošimų mokestį;

Įvertinti nacionalinio biudžeto pajamų, surenkamų iš azartinių lošimų ir pajamų, pokytį.

Darbo metodas: mokslinė literatūra, teisės aktų analizė.

Azartinių lošimų ir loterijų istorija

Pirmieji žaidimai keramikiniais kauliukais atsirado Senovės Egipte 3500 m. prieš mūsų erą. Vėliau, Kinijoje pradėta lošti kortomis, o Europoje žaisti Ruletę, kurią 1655 m. išrado prancūzų mokslininkas B. Paskalis. XIX a. pabaigoje atsirado lošimai automatais, kurie buvo sukurti Amerikoje bei kiti azartiniai lošimai, t. y., lažybos ir totalizatoriai. Lažybos, ypač žirgų lenktynėse, išpopuliarėjo viduramžių Anglijoje. Pirmosios loterijos buvo surengtos V a. Belgijoje ir Prancūzijoje.

P. Naviko (2006, 7 p.) teigimu: „Pirmieji lošimo namai atidaryti 1748 m. Baden Badene Vokietijoje, po to Belgijoje, Monake.“ Pirmieji kazino buvo įsteigti XIX a. pradžioje Naujajame Orleane, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tikslių žinių apie azartinių lošimų pradžią Lietuvoje nėra. „Manoma, kad jie atsirado šiek tiek vėliau negu kitose Europos valstybėse. Šie lošimai vyko ne specializuotuose lošimo namuose, bet uždaruose klubuose.“ (P. Navikas, 2008, 7 p.). Tiesa, XX a. pabaigoje Vilniuje veikė licencijuotas bingo salonas, tačiau pabrėžiama, kad Lietuvoje lošimai buvo legalizuoti 2001 m. liepos 1 d.

Remiantis Priežiūros tarnybos lošimų organizatorių veiklos rodiklių pokyčių ir tendencijų ataskaita už 2008-2013 m. laikotarpį, praėjusiais metais, t. y., 2013 m. Lietuvoje veikė 17 lošimo namų ir kazino, 136 automatizuotų lošimo salonų ir 176 lažybų punktai, kuriuose buvo eksploatuojami 121 kortų ir ruletės stalai, 596 A kategorijos automatai ir 2913 B kategorijos automatų. Taip pat, veikė 176 lažybų punktai. Pastebima, kad praėjusiais metais Lietuvoje nebuvo registruotas nei vienas bingo salonas.

Remiantis Priežiūros tarnybos lošimų organizatorių veiklos rodiklių ataskaita už 2013 m. pastarųjų metų pabaigoje azartinių lošimų organizatoriai apytiksliai gavo 1,5 mlrd. litų pajamų. Atskaičiavus išmokėtus laimėjimus, jų grynosios pajamos buvo ženkliai mažesnės ir siekė vos 234 mln. litų.

Apibendrinant, Senovės Egiptiečiai buvo žaidimų pradininkai, davę pradžią šiuolaikiniams azartiniams lošimams ir loterijoms, kurių organizavimu Lietuvoje užsiima 20 lošimų ir loterijų organizatorių. Ši veikla jos organizatoriams praėjusiais metais atnešė beveik ketvirtį mlrd. pajamų.

dvi ar daugiau šalių, kurios savo noru rizikuoja statydamos pinigines sumas;

azartiniame lošime dalyvaujančios šalys tikisi laimėti didesnę vertę nei užstatė;

laimėjimas priklauso nuo lošimo dalyviams nežinomo įvykio rezultatų.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (2936 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 41 KB
  • Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų iš azartinių lošimų ir loterijų mokesčio pokyčių vertinimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų iš azartinių lošimų ir loterijų mokesčio pokyčių vertinimas. (2015 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-nacionalinio-biudzeto-pajamu-is-azartiniu-losimu-ir-loteriju-mokescio-pokyciu-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:38