Lietuvos nacionalinių parkų kultūrinės veiklos galimybės


Vadybos kursinis darbas.

Įvadas. Lietuvos nacionalinių parkų kultūrinės veiklos galimybių teoriniai aspektai. Lietuvos nacionalinių, regioninių, valstybinių parkų samprata. Lietuvos nacionaliniai parkai. Lietuvos nacionalinių parkų veiklą reglamentuojančių dokumentų apžvalga. Lietuvos nacionalinių parkų kultūrinė veikla. Lietuvos nacionalinių parkų kultūrinės veiklos galimybių praktiniai aspektai. Tyrimo metodikos aprašymas. Tyrimo duomenų analizė. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Priedai.


Nacionaliniai parkai yra neatsiejami nuo kultūrinės veiklos. Jose organizuojama daug festivalių, tradicinių švenčių, parodų ir kt.

Gamta žmogui suteikia visko, ko jam reikia. Su ja žmogus auga, su ja gyvena. Ne vieną menininką gamtos grožis įkvėpia didiems darbams, muzikantai sukūrę daug dainų, apdainavo gamtos stebuklus, dailininkai semiasi iš gamtos įkvėpimo ir piešia jos grožį, rašytojai, o ką jau kalbėti apie paprastą žmogų kuris gali atgauti jėgas, ilsėtis, linksmintis, patirti daug nuostabių ir reikšmingų gyvenimo akimirkų. Ji taip pat žmogų pamaitina, aprengia, gydo. Todėl nenuostabu, kad gamta žmogui daug reiškia. Šių dienų žmogus apsuptas įvairių technikos stebuklų, vis dažniau sugrįžta į natūralią gamtą, Ji parodo mūsų pačių istoriją, kaip seniau gyveno, kaip linksminosi, visa tai yra išsaugoja nacionaliniai parkai.

Darbo objektas: Lietuvos Nacionalinių parkų kultūrinės veiklos galimybės.

Darbo tikslas: išsiaiškinti kultūrinės veiklos galimybes Lietuvos nacionaliniuose parkuose.

Visoje šalies teritorijoje išsidėstę penki nacionaliniai parkai, kurie skirti Lietuvos gamtos pažinimo ir istorijos žinių gilinimui: Dzūkijos nacionalinis parkas Druskininkuose., Žemaitijos nacionalinis parkas prie Plungės, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštaitijos nacionalinio parkas ties Ignalina, Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas prie Baltijos jūros. Čia skirti specialūs plotai dirbamai žemei bei rekreacijai. ( žr 2 lentelę).

S. Paltanavičiaus, ir kt. (2000) teigė, jog Aukštaitijos nacionaliniame parke aptikta išsidėstę Ažvinčių girios, Minčiagirės, Knyčio ir Žeimenos botaniniai zoologiniai draustiniai, kurių miškuose, pelkėse, paupių pievose auga ypač reti augalai, aptinkami įdomūs gyvūnai. Nuo aukštų kalnų atsiveria puikūs vaizdai į ežerų, dirbamų lakų ir miškų mozaiką, būdingą ežeringoms moreninėms aukštumoms. Parke yra 126 ežerai, užimantys beveik šeštadalį parko ploto.

Parke yra 116 kaimų, dauguma iš jų tik kelių sodybų grupė. Etnografiniai Salų, Varniškių, Vaišnoriškių, Šuminių, Strazdų, Kretuonių, Benediktavo kaimai išsaugojo senąją kaimo užstatymo struktūrą. Įdomūs kaimai, Kaltanėnų miestelis, senieji vandens malūnai, medinės Palūšės bažnyčios architektūrinis kompleksas. Dėmesio verti Reškutėnų mokyklos etnografinis muziejus, bitininkystės muziejus Stripeikiuose, XIX a. technikos paminklo, Ginučių malūno, ekspozicija.

Etnokultūriniuose Masteikos ir Žiogelių kaimų draustiniuose galima susipažinti su geriausiai išlikusių dzūkų kaimų planine ir erdvinę struktūrą, etniniais papročiais ir tradicine gyvensena. Parke saugoma 20 akmens amžiaus stovyklų (Merkinės, Netiesų, Puvočių, Glyno ežero apylinkėse, Ūlos pakrantėse), 10 architektūros, daugiau nei 40 dailės paminklų (daugiausia Merkinės, Liškiavos ir Marcinkonių bažnyčiose bei jų šventoriuose). Merkinėje yra kraštotyros (centrinė aikštė), Lietuvių laisvės kovų ir kančių muziejai. Parko informacijos centre - dailės galerija. Marcinkonyse yra etnografijos muziejus, Čepkelių valstybinio rezervato gamtos muziejus, bei daugiau kaip 80 vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų.

Šiame regione išlikę daug senovinių tradicijų ir amatų. Tai ir medinių pastatų statymas, audimas, juodoji keramika. Čia statomi labai aukšti, dažnai – net dvigubi kryžiai. Nuo seno čia buvo plėtojama drevinė bitininkystė, todėl iki šiol miškuose išlikę senų pušų su drevėmis, o prie Musteikos kaimo įrengta nauja drevinės bitininkystės ekspozicija ir pažintinis takas. Dzūkijos nacionalinio parko kaimuose išlikusios Vėlinių laužų deginimo kapinėse tradicijos, gyvulių ganymas miškuose, kryžių puošimas lininėmis prijuostėmis. Dažname kaime čia susibūrę saviveiklos kolektyvai, o Margionyse beveik 8 dešimtmečius veikia klojimo teatras, kuriama vaidina to kaimo žmonės.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Pasak S. Paltanavičiaus (2007), 1991 m. visa Lietuvos teritorijoje esanti Kuršių nerijos dalis su Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorija paskelbta nacionaliniu parku, kurio bendras plotas sudaro 27 219 ha, iš kurių 9761 ha yra sausuma, 4200 ha priklauso Kuršių marioms, 12 500 ha, - Baltijos jūrai. Net 18,6% - draustiniai, 19,8% skirta rekreacijai.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5728 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Lietuvos nacionalinių parkų kultūrinės veiklos galimybės
    10 - 7 balsai (-ų)
Lietuvos nacionalinių parkų kultūrinės veiklos galimybės. (2016 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-nacionaliniu-parku-kulturines-veiklos-galimybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:18