Lietuvos naudingos iškasenos

Darbo tema
Naudingos iskasenos lietuvoje. Naudingosios iskasenos pasaulyje. Lietuvos iskasenos. Naudingosios lietuvos iskasenos referatas. Dolomitines skaldos istekliai. Dolomitu reiksme. Klovainiu dolomitmilciu chemine sudetis. Dolomitas referatai.

Aprašymas
Lietuvos naudingosios iškasenos. Kitų naudingųjų iškasenų ištirtumas ir panaudojimo galimybės. Naudingosios iškasenos turi ypatingą reikšmę kiekvienos šalies ekonomikai, jos gyventojų gerovei. Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekius svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos ir kelių pramonei skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, ligninas), geležies rūda, kilntis cemento pramonei, molis, akmens druska ir kt. Taigi, galima sakyti, kad lietuvoje turime nemažai labiausiai pasaulyje naudojamos vertingos žaliavos.

Ištrauka
Naudingosios iškasenos turi ypatingą reikšmę kiekvienos šalies ekonomikai, jos gyventojų gerovei.
Eksploatuojamos naudingos iškasenos. Dolomitas. Dolomito klodų Lietuvoje aptinkama daugelio geologinių sistemų nuogulose, tačiau praktinę reikšmę turi tik šiaurinėje dalyje negiliai žemės paviršiaus slūgsantis viršutinio devono pliavinių, įstros, stipinų, kruojos ir žagarės svitų dolomitas. Šių svitų dolomitas skirtingos tekstūros, nevienodų fizinių ir mechaninių savybių, kiek mažiau skiriasi jų cheminė sudėtis. Pastaruosius 30 metų dolomito kokybė ir jo panaudojimo galimybė buvo vertinamos tik dviem aspektais. Kaip inertinės žaliavos – skaldos užpildo betonui ir kelių tiesimui. Kaip apdailos ir statybų akmens. Anksčiau (1950-1960 m. ) tyrimai būdavo kompleksiniai – nustatomas tinkamumas orkalkių, hidraulinių kalkių, romancemenčio, mineralinės vatos gamybai bei rūgščių dirvų kalkinimui.
Klodo vientisumo, slūgsojimo sąlygų, išteklių kiekio ir kokybės požiūriu gavybai yra palankiausias stirpinų svitos dolomitas. Stipinų svitos dolomitas išžvalgytas trijuose telkiniuose. Dviejuose iš jų, petrašiūnų ir klovainių telkiniuose, jis kasamas. Dolomito klodas dažniausiai slūgso po 2-10 m storio danga. Naudingo sluoksnio storis kinta nuo iki m. Petrašiūnų ir klovainių gamyklose gaminamas 1000-1200 markės įvairių francijų skalda. Anksčiau petrašiūnuose dar buvo gaminamas nedidelis kiekis apdailos plokščių, tinkamų apsaugotiems nuo tiesioginio kritulių poveikio statiniams. Smuklesnės negu mm dolomito atliekos sunaudojamos kelių remontui arba dirvų kalkinimui.
Pačioje šiaurinėje Lietuvos dalyje, joniškio rajone, skaisgirio telkinyje kasamas žagarės svitos dolomitas. Čia dolomito ištekliai nedideli, skaldos kokybė prastesnė – gaunama tik 400 markės skalda. Žagarės svitos dolomito telkinys yra išžvalgytas ir akmenės rajone narbučiuose. Vidutiniškai 8,4 m storio dolomito sluoksnis slūgso 28-32 m gylyje po klinčių sluoksniu, todėl jo gavyba galima tik iškasus klintis. Šis dolomitas tiktų 600 markės skaldai gaminti.
Seniausias, pliavinių svitos dolomitas buvo eksploatuojamas buivėnų telkinyje, tačiau dėl nedidelių išteklių ir aplinkosaugos apribojimų jo ekploatacija neekonomiška.

Kategorija Geologija Geologijos konspektai

Tipas Konspektai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas