Lietuvos nedarbo lygio kitimo ekonometrinė analizė


Nedarbo lygis kitimas lietuvoje referatas. Ekonometrine analixe. Nedarbo mažinimo priemonės skaiciavimai. Jaunimo nedarba lemiantys veiksniai. Nedarba lemiantys veiksniai. 2008 nedarbo lygio kitimas. Ekonometrine analize. nedarbo lietuvoje prognoze. Infliacijos ekonometrines analizes pavyzdys. Nedarbo lygio kitimas lietuvoje 2008- 2013 m.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Nedarbo problema šiandieniniame pasaulyje. Nedarbo lygio kitimo lietuvoje. –. Metais apžvalga ir analizė. Nedarbą lietuvoje lemiantys veiksniai ir priemonės šiaip problemai spręsti. Pagrindinės priežastys, įtakojančios nedarbą. Nedarbo mažinimo priemonės. Skaičiavimams naudojami nedarbo lygį įtakojantys veiksniai. Nedarbo poveikis žmonių santykiams, elgsenai. Nedarbo lygio lietuvoje duomenų charakteristikos, modelio sudarymas ir prognozavimas. Vidurkio, dispersijos ir pasikliautinųjų intervalų skaičiavimas. Hipotezių apie vidurkių ir dispersijų lygybes tikrinimas. Koreliacijos koeficiento skaičiavimas. Tiesinės regresijos skaičiavimas. Pagrindinės hipotezės tikrinimas ir determinacijos koeficiento skaičiavimas. Prognozavimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Viena iš esminių daugelio pasaulio šalių makroekonominių problemų yra nedarbas, lemiantis ir visos šalies ekonominį gyvenimą. Nedarbas pasireiškia visose šalyse. Su juo susiduria tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės. Turbūt nėra pasaulyje tokios valstybės, kurioje būtų šimtaprocentinis darbo užimtumas. Nedarbą bei jo rūšis lemia keletas priežasčių:

•Paprastasis nedarbas - ieškant geresnio darbo, ieškant darbo baigus mokslus ar studijas, persikeliant į kitą gyvenamąją vietą, pasibaigus tam tikro darbo sezonui. Tačiau ši nedarbo rūšis trunka gana neilgai, tačiau visiškai pašalinti jo negalima.

•Struktūrinis nedarbas – tokia nedarbo rūšis, kuri atsiranda dėl tam tikrų struktūrinių ekonomikos pokyčių, t.y. kai nyksta vienos šakos ir atsiranda naujos, kartu keičiasi gaminamos produkcijos nomenklatūra bei jos technologija. Pagrindinė šių pokyčių priežastis – mokslo ir technikos pažanga, reikalaujanti ir vis didesnio kvalifikacinio darbuotojų pasirengimo.

•Ciklinis nedarbas – susijęs su ekonominiu ciklu. Kuomet sumažėja ūkinis aktyvumas ir ekonomika ima smukti, padidėja ir nedarbas. Dažnai ši nedarbo rūšis yra apibūdinama kaip menkos paklausos nedarbas.

Šiandieniniame pasaulyje labiausiai vyrauja struktūrinio ir ciklinio nedarbo rūšys. Šiuolaikinė ekonomika pasižymi sparčia technine pažanga, todėl struktūrinio nedarbo rūšis yra būdinga šiuolaikiniam ūkiui. 2008 metais pasaulį užklupusi ekonominė krizė stipriai palietė ir kaimynes Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją bei Estiją. Bankrutavo įmonės, ko pasekoje, pasireiškė BVP mažėjimas, žmonės buvo atleidinėjami iš darbo, nedarbo lygis vis kilo. Žmonės ieškodami geresnio gyvenimo sąlygų, ryžosi palikti savo darbus, namus ir ieškoti geresnio gyvenimo užsienyje. Ištikusi ekonominė krizė lėmė ekonominio aktyvumo sumažėjimą, ekonomikos smukimą, nedarbo padidėjimą – atsirado ciklinio nedarbo rūšis.

Prie jau išvardintų nedarbo rūšių, galima priskirti ir ketvirtąją – kuomet nedarbo lygis gali būti padidintas. Dalis nedirbančių sako netiesą – tvirtina, kad jie ieško darbo, nors tai neatitinka tikrovės. Tai daryti dažnai skatina nedarbo kompensacija arba socialinio aprūpinimo pašalpa, kurios gali priklausyti nuo tariamų darbo pašalpų. Toks nedarbas vadinamas šešėliniu. Bedarbiais žmonės tampa dėl labai įvairių priežasčių. Galbūt laikinai būti be darbo arba “tarp darbų” atitinka kai kurių žmonių poreikius, o gal apskritai mažėja tam tikrų specialybių darbuotojų poreikis.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2013 m.
  • 26 puslapiai (5180 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 127 KB
  • Lietuvos nedarbo lygio kitimo ekonometrinė analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos nedarbo lygio kitimo ekonometrinė analizė. (2013 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-nedarbo-lygio-kitimo-ekonometrine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:13